Įkurti spirito varyklą Pakruojyje kainavo pusę milijono ir daug žilų plaukų, bet dabar stebina net užsienį

Šarūnas Karalius, Pakruojo dvaro spirito varyklos ir alaus daryklos bendraturtis, vadovas: „Neabejoju, jog ateityje kraftinių stipriųjų gėrimų gamintojų daugės, o tokios produkcijos laukia bumas.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuot.

Nors turėti savo viskį, ko gero, norėtų kiekvienas degtindarys, tačiau Pakruojo dvaro spirito varykla ir alaus darykla pasuko kitu keliu – ieško lietuviško atitikmens.

Pasaulyje stipriųjų kraftinių gėrimų gamyba – ant bangos. Dažniausiai nedidelės distiliarijos įsikuria regionuose. Tai reiškia, kad čia kuriamos darbo vietos, pritraukiami turistai, nes gamintojai rodo, kaip gimsta gėrimai, rengia degustacijas. Lietuvoje nedidelės stipriųjų gėrimų varyklos irgi įsikūrusios regionuose – Pakruojy ir Zarasuose. Tačiau kol kas jų – tik dvi. Priežastis – šį verslą pradėti nėra pigu, be to, reikia įveikti biurokratinių kliūčių jūrą. Vis dėlto smulkieji gamintojai tai sugebėjo padaryti. Dar įdomiau, kad kiekviena darykla pasirinko kitokią kryptį. Ir priežastys gaminti stiprųjį alkoholį yra skirtingos.

Kai daug žinai apie produktą, kuriuo prekiauji, ramybės pradeda neduoti mintis – o kodėl gi nepasigaminus jo pačiam. Būtent ji Šarūną Karalių, UAB „Viskio jūra“ ir viskio baro Vilniuje „King & Mouse“, kuriame yra per 400 viskio rūšių, įkūrėją, paskatino imtis naujo verslo, įkurti dar vieną įmonę ir atginė į Pakruojį. Tiesa, tas kelias nebuvo tiesus – teko nemažai paklaidžioti. Pirmiausia jis su bendraminčiu buvo įsigiję statinę viskio, kurią patys išpilstė, tuomet sukūrė savo viskio receptūrą.