Vingio parko naujos kavinės: nuo šokoladinių kebabų iki žaliavalgių

Anksčiau Vingio parko lankytojai, norintys pavalgyti ar atsigerti, neturėjo kito pasirinkimo, kaip kad prisėsti „Lakštingalos“ kavinėje, veikiančioje čia nuo sovietmečio. Papietavusiems ar pavakarieniavusiems lankytojams dažnai belikdavo pripažinti, kad ir maistas bei aptarnavimas nuo anų laikų mažai kuo pasikeitė.

Šiemet ant „Lakštingalos“ durų kabo spyna. Konkurentai pasakoja, kad šios kavinės savininkai bylinėjasi su savivaldybe dėl nuomos kainos. Ir tikrai neslepia džiaugsmo, kad šio sovietmečio relikto nebeliko, nes parako lankytojai dabar turi galimybių pasimėgauti tiek moderniškesniais patiekalais, tiek smagiu aptarnavimu.

Ir vaikams, ir tėvams

Atėjusius pabūti sostinės Vingio parke iš M. K. Čiurlionio gatvės pirmiausiai pasitinka „Picnic & Bistro“. Šioje kavinėje VŽ žurnalistai lankėsi pernai, o jų įspūdžius galima rasti čia. Tad einame toliau, estrados link.

Vos už jos užsukus, pirmiausia galima stabtelti prie užkandžių kioskelio. Tačiau visai netoli už jo jau matosi kavinė su terasoje sustatytais staliukais, kuriuos nuo saulės ar lietaus saugo lauko skėčiai.

Tai – „Vingio terasa“, pradėjusi veikti tik šiemet. Ją įkūrė du draugai, patys anksčiau dirbę padavėjais ir barmenais.

„Kiekvienas, dirbantis maitinimo įstaigoje, svajoja kada nors turėti kažką savo. Mes – ne išimtis. Taigi kai buvo paskelbta, kad nuomojamos patalpos, mes su draugu dalyvavome konkurse. Ir pavyko išsinuomoti ne tik patalpas kavinei, bet ir kitas, kur įrengėme desertinę „Šoko riešutai“, – pasakoja Gediminas Kolesnikovas, abiejų maitinimo įstaigų bendraturtis.

Tai, kad vaikinai išsinuomojo patalpas dviems kavinėms, leidžia specializuotis ir kiekvienai pasiūlyti įdomesnį valgiaraštį. Pavyzdžiui, desertinėje ne tik galima paskanauti belgiškų vaflių ar ledų, bet ir paragauti šokoladinio kebabo.

„Kitur Vilniuje niekur nerasite. Mes pirmą kartą tokį dalyką pamatėme Portugalijoje. Ir jis mums taip patiko, kad įsigijome įrangą ir pradėjome patys tokius gaminti. Lankytojai iš pradžių nustemba, bet tie, kas paragauja, grįžta ir kitą kartą. Labai mėgstam ir patys – originalu ir skanu“, – gundo pašnekovas.

O štai terasoje ne tik galima pavalgyti rimtesnių patiekalų ir atsigerti alaus – vakarais čia vyksta ir gyvos muzikos koncertai.

„Kol kas valgiaraštį tik kuriame, bet jau išsiaiškinome, kuria kryptimi eisime: siūlysime salotas, itališkus makaronus ir ant grilio keptą mėsą. Žinoma, pilstysime ir alų, nes jau tapo kone klasika, kad tėvai, prisėdę terasoje, užsisako bokalą, o vaikai tuo metu desertinėje kerta blynus ar kitus skanėstus“, – nusišypso vaikinas.

Picos iš malkų krosnies

Netoli veikia kita kavinė – „Vingio istorijos“. Ji dirba jau nebe pirmus metus, o padavėjas Kristupas Valatkevičius – kone jos siela.

„Jau pats save vadinu „Vingio kariu“. Nes man patinka čia dirbti, atmosfera visai kitokia, negu dirbtum kur nors centre. Ten tu turi susiformavusią lankytojų kategoriją, o čia turi mokėti aptarnauti ir įtikti visiems – pradedant nuo mažiausių vaikų, baigiant pagyvenusiomis poromis, atėjusiomis į parką pasivaikščioti“, – pasakoja vaikinas, kuris sugeba padavėjo darbą derinti su studijomis ISM universitete.

Vasarą kavinė lankytojų laukia kiekvieną dieną, žiemą dirba tik savaitgaliais. Tačiau Kristupas neslepia, kad šiemet gal netgi bus bandoma kasdien dirbti ir žiemą, nes klientai jau žino, kad čia galima gauti gardžių malkomis kūrenamoje krosnyje kepamų picų.

„Svarbiausia, kad žiemą būtų sniego, tada ir sportininkų knibždėte knibžda visas parkas“, – sako „Vingio karys“.

Sportuojantys ir aktyviai leidžiantys laisvalaikį jau žino, kad užkandinėje „Raw Spot“ gaus sveikų gėrimų ir žaliavalgiams skirtų patiekalų.

„Daugelis galvoja, kad kas sveika, tas yra neskanu. Aš laužau šį stereoptipą. Juk ir iš sveikų produktų galima padaryti skaniausią patiekalą“, – sako Karolina Kriščiūnaitė, „Raw Spot“ vadovė.

Anksčiau baras priklausė kitiems savininkams, o p. Karolina čia dirbo kaip darbuotoja. Tačiau šiemet ji pati įsigijo šį barą.

„Ankstesni savininkai turi ir kitų verslų, tad šiai vietai negalėjo skirti viso laiko ir jėgų. Todėl nutarė jį parduoti. Aš čia matau didelį potencialą, todėl ilgai nesvarstydama jį perėmiau ir dabar kuriu naują koncepciją“, – sako moteris.

Visi kavinių ir barų savininkai lyg susitarę tvirtina, kad svarbiausias dalykas jų verslui – orai. Jei šie geri, tai ir lankytojų parke apstu, vadinasi, ir staliukai kavinėse visi nusėsti. O jei lietus ar šalta, parkas aptuštėja, pardavimai stoja.

Tačiau taip, kad jame nebūtų nė gyvos dvasios, – nėra: bet kokiu oru atsiranda sportininkų ar gamtos mėgėjų. O jei šie ateina į parką, greičiausiai nepraleidžia progos ir prisėsti vienoje iš kavinių, nes dabar pasirinkti jau tikrai yra iš ko.