Dundulis apie baltarusišką VP bylą: „Maxima“ man primena „Tesco“

„Aš žiūriu į visą šitą dalyką neutraliai. Taip, stebiu situaciją. Šiuo metu sandorio užbaigti negalime, laukiame Konkurencijos tarybos nutarimo. Geriausias dalykas – nedaryti sprendimų anksčiau laiko“, – VŽ kalba Dainius Dundulis.

„Kai bus Konkurencijos tarybos leidimas, mes žiūrėsime, kaip viskas vystysis, ir tada bus galutinis sprendimas. Nesakau, kad nesame apsisprendę, bet tai yra naujos aplinkybės“, – sako jis.

Tiesa, tuoj pat patikslina, kad šiuo metu dėl viso konflikto yra ramus. „Kol kas aš nematau jokio pavojaus. Bet kas bus rytoj, pažiūrėsime, laikas parodys“, – prideda p. Dundulis.

Apie partnerystę tarp „Maximos“ kūrėjų Marcinkevičių ir p. Dundulio paskelbta šią vasarą. Mažmeninės prekybos UAB „Norfos mažmena“ ir didmeninės prekybos UAB „Rivona“ valdantis verslininkas įsigis 50% Baltarusijos tinklo „Mart Inn“, kurio kontrolę šiuo metu turi Gintaras ir Mindaugas Marcinkevičiai.

Tačiau praėjusią savaitę UAB „Maxima grupė“ ir UAB „Franmax“ paskelbė, kad kreipėsi į teismą dėl savo netiesioginių akcininkų veiksmų Baltarusijoje. Pranešta, kad bendrovių vertinimu, Marcinkevičiai, kurdami atskirą tinklą, kopijavo „Maximos“ parduotuves Lietuvoje.

Šis ginčas – vienas iš daugelio, prasidėjusių po to, kai pavasarį Mindaugas Marcinkevičius Maltos teisme sustabdė planuotą „Akropolių“ valdymo perkėlimo sandorį.

Parduotuvė ir Afrikoje parduotuvė

Ponas Dundulis pripažįsta su bylos dokumentais nesąs susipažinęs tačiau komentuoja, kad jam „Maximos“ teiginiai neatrodo pagrįsti.

„Jei Marcinkevičiai dirbo „Maximoje“, nori nenori jie tą informaciją turėjo. Jie patys kūrė „Maximą“, – sako jis. – Dėl to jie šitą verslą ir daro, nes jį žino.“

„Jei mane išimtų iš „Norfos“ ir aš išvažiuočiau į X šalį, vis tiek savo patirtį naudočiau. Kaip aš galiu išsitrinti tai iš savo smegenų?“ – klausia p. Dundulis.

Tiesa, „Maximos“ atstovai pabrėžia, kad Mindaugas Marcinkevičius ėmėsi projekto Baltarusijoje dar dirbdamas „Vilniaus prekybos“ grupėje, o panašumai tarp „Maximos“ ir „Mart Inn“ net vizualiai labai ryškūs.

„Parduotuvė ir Afrikoje yra parduotuvė. Savitarnos parduotuvės visur yra maždaug vienodos – kasos, stelažai. Aišku, kai kurios vietos – aš tas nuotraukas žiūrėjau – panašios“, – sako p. Dundulis, užsimindamas apie žiniasklaidoje paskelbtas iliustracijas, kuriose sugretinami Lietuvos ir Baltarusijos tinklų vaizdai.

„Dėl to kopijavimo – aš tikrai, galiu drąsiai pasakyti, lankausi toje pačioje „Maximoje“, „Iki“, „Rimi“, europietiškuose tinkluose. Lankausi, žiūriu, ką jie turi gero. Lygiai taip pat ir „Maxima“ žiūri. Mano asmenine nuomone, ten labai daug „Tesco“ idėjų. Ką gali „Maxima“ atsakyti dėl „Tesco“? – kalba p. Dundulis.

Jis taip pat stebisi, kad ieškinys Baltarusijos juridiniam asmeniui teikiamas Lietuvoje.

„Jei turi Baltarusijoje juridiniam asmeniui pretenzijų, teismas turi vykti Baltarusijoje“, – sako p. Dundulis.

Kopijavimo ypatumai

Tiesa, pasak Valentino Mikelėno, byloje „Vilniaus prekybos“ bendroves atstovaujančio teisininko, teismas ieškinį priėmė – „vadinasi nusprendė, kad ieškinys yra nagrinėtinas Lietuvos teismuose“.

„Maximos“ atstovai taip pat teigia, kad yra skirtumas tarp atskirų konkurentų veiksmų stebėsenos ir idėjų visumos panaudojimo.

„Maxima“, kaip ir bet kuri kita sėkminga bendrovė, stebi konkurencinę aplinką ir domisi geriausiais rinkos pavyzdžiais. Vis dėlto, egzistuoja riba tarp rinkotyros ir verslo kopijavimo. Per kelis sėkmingos veiklos dešimtmečius „Maxima“ yra sukūrusi ir ištobulinusi unikalų veiklos modelį. „Franmax“ ir „Maxima grupės“ bei jas atstovaujančių teisininkų vertinimu svarbiausia yra tai, kad „Mart Inn“ ir jos akcininkai ne tik nukopijavo kažkokius atskirus „Maxima“ parduotuvių elementus, bet galimai pasisavino esminę vertę turintį unikalų „Maxima“ verslo modelį kaip visumą (ar jo esmines dalis)“, – rašoma Giedriaus Juozapavičiaus, „Maxima grupės“ korporacinių reikalų vadovo, VŽ atsiųstame komentare.