Dundulis apie baltarusišką VP bylą: „Maxima“ man primena „Tesco“

Pagrindinis Norfos akcininkas sako kol kas nematantis pavojaus dėl to, kad į jo būsimą investiciją Marcinkevičių valdomą Baltarusijos prekybos tinklą nusitaikė Maximos teisininkai.
Aš žiūriu į visą šitą dalyką neutraliai. Taip, stebiu situaciją. Šiuo metu sandorio užbaigti negalime, laukiame Konkurencijos tarybos nutarimo. Geriausias dalykas nedaryti sprendimų anksčiau laiko, VŽ kalba Dainius Dundulis.
Kai bus Konkurencijos tarybos leidimas, mes žiūrėsime, kaip viskas vystysis, ir tada bus galutinis sprendimas. Nesakau, kad nesame apsisprendę, bet tai yra naujos aplinkybės, sako jis.
Tiesa, tuoj pat patikslina, kad šiuo metu dėl viso konflikto yra ramus. Kol kas aš nematau jokio pavojaus. Bet kas bus rytoj, pažiūrėsime, laikas parodys, prideda p. Dundulis.
Apie partnerystę tarp Maximos kūrėjų Marcinkevičių ir p. Dundulio paskelbta šią vasarą. Mažmeninės prekybos UAB Norfos mažmena ir didmeninės prekybos UAB Rivona valdantis verslininkas įsigis 50% Baltarusijos tinklo Mart Inn, kurio kontrolę šiuo metu turi Gintaras ir Mindaugas Marcinkevičiai.
Tačiau praėjusią savaitę UAB Maxima grupė ir UAB Franmax paskelbė, kad kreipėsi į teismą dėl savo netiesioginių akcininkų veiksmų Baltarusijoje. Pranešta, kad bendrovių vertinimu, Marcinkevičiai, kurdami atskirą tinklą, kopijavo Maximos parduotuves Lietuvoje.
Šis ginčas vienas iš daugelio, prasidėjusių po to, kai pavasarį Mindaugas Marcinkevičius Maltos teisme sustabdė planuotą Akropolių valdymo perkėlimo sandorį.
Parduotuvė ir Afrikoje parduotuvė
Ponas Dundulis pripažįsta su bylos dokumentais nesąs susipažinęs tačiau komentuoja, kad jam Maximos teiginiai neatrodo pagrįsti.
Jei Marcinkevičiai dirbo Maximoje, nori nenori jie tą informaciją turėjo. Jie patys kūrė Maximą, sako jis. Dėl to jie šitą verslą ir daro, nes jį žino.
Jei mane išimtų iš Norfos ir aš išvažiuočiau į X šalį, vis tiek savo patirtį naudočiau. Kaip aš galiu išsitrinti tai iš savo smegenų? klausia p. Dundulis.
Tiesa, Maximos atstovai pabrėžia, kad Mindaugas Marcinkevičius ėmėsi projekto Baltarusijoje dar dirbdamas Vilniaus prekybos grupėje, o panašumai tarp Maximos ir Mart Inn net vizualiai labai ryškūs.
Parduotuvė ir Afrikoje yra parduotuvė. Savitarnos parduotuvės visur yra maždaug vienodos kasos, stelažai. Aišku, kai kurios vietos aš tas nuotraukas žiūrėjau panašios, sako p. Dundulis, užsimindamas apie žiniasklaidoje paskelbtas iliustracijas, kuriose sugretinami Lietuvos ir Baltarusijos tinklų vaizdai.
Dėl to kopijavimo aš tikrai, galiu drąsiai pasakyti, lankausi toje pačioje Maximoje, Iki, Rimi, europietiškuose tinkluose. Lankausi, žiūriu, ką jie turi gero. Lygiai taip pat ir Maxima žiūri. Mano asmenine nuomone, ten labai daug Tesco idėjų. Ką gali Maxima atsakyti dėl Tesco? kalba p. Dundulis.
Jis taip pat stebisi, kad ieškinys Baltarusijos juridiniam asmeniui teikiamas Lietuvoje.
Jei turi Baltarusijoje juridiniam asmeniui pretenzijų, teismas turi vykti Baltarusijoje, sako p. Dundulis.
Kopijavimo ypatumai
Tiesa, pasak Valentino Mikelėno, byloje Vilniaus prekybos bendroves atstovaujančio teisininko, teismas ieškinį priėmė vadinasi nusprendė, kad ieškinys yra nagrinėtinas Lietuvos teismuose.
Maximos atstovai taip pat teigia, kad yra skirtumas tarp atskirų konkurentų veiksmų stebėsenos ir idėjų visumos panaudojimo.
Maxima, kaip ir bet kuri kita sėkminga bendrovė, stebi konkurencinę aplinką ir domisi geriausiais rinkos pavyzdžiais. Vis dėlto, egzistuoja riba tarp rinkotyros ir verslo kopijavimo. Per kelis sėkmingos veiklos dešimtmečius Maxima yra sukūrusi ir ištobulinusi unikalų veiklos modelį. Franmax ir Maxima grupės bei jas atstovaujančių teisininkų vertinimu svarbiausia yra tai, kad Mart Inn ir jos akcininkai ne tik nukopijavo kažkokius atskirus Maxima parduotuvių elementus, bet galimai pasisavino esminę vertę turintį unikalų Maxima verslo modelį kaip visumą (ar jo esmines dalis), rašoma Giedriaus Juozapavičiaus, Maxima grupės korporacinių reikalų vadovo, VŽ atsiųstame komentare.
Rašyti komentarą 0
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti