Pramoninės teritorijos – ramstis regionų plėtrai

Tokius planus pateikia šalyje veikiančių šešių LEZ valdytojai. Šios teritorijos investuotojui patrauklios pirmiausia dėl jau parengtos infrastruktūros, sudarytų detaliųjų planų, kurie pagreitina ir palengvina investicinio projekto realizavimą. Jose galioja mokestinės pelno, žemės mokesčių lengvatos, tačiau patys investuotojai pirmiausia akcentuoja, kad verslui svarbiausia yra tų mokesčių stabilumas, būtina žinoti, kad tie mokesčiai nesikeis po metų ar dvejų, na ir, žinoma, kad verslininkas galės greitai savo projektą brėžiniuose paversti pelną uždirbančiu objektu. Plyno lauko investicijos projektas nuo pirmo kontakto su LEZ valdytojais iki gamyklos veiklos pradžios užtrunka vidutiniškai apie metus, tačiau priklausomai nuo projekto specifikos ir investuotojo poreikių terminas gali pailgėti maždaug iki 2 metų.

Laikas – tai pinigai

Vaidotas Velykis, Klaipėdos LEZ verslo plėtros direktorius, patvirtina, kad projekto realizavimo laikas labai svarbus pritraukiant investuotojų. „Vieną projektą prieš porą metų netgi praradome dėl to, kad Vokietijoje jį užsakovas galėjo realizuoti greičiau nei Lietuvoje“, – prisimena pašnekovas. Jis nurodo, kad LEZ lengvatos dažniausiai nebūna lemiantis veiksnys investuotojams, bet tai yra gera priemonė kompensuoti kitus trūkumus, kai lyginamos kelios šalys, pvz., atsveriant didesnius energijos kaštus. Šalies įstatymai investuojančius daugiau nei 1 mln. Eur LEZ teritorijose atleidžia šešeriems metams nuo pelno mokesčio, o dar dešimt metų jie moka 7,5% pelno mokestį, taip pat ten netaikomas NT mokestis.

Konkurencija verčia keistis

Šiemet LEZ skaičiui padidėjus nuo 2 iki 6 Lietuvoje išaugo ir konkurencija dėl investicinių projektų, tad šių pramoninių teritorijų valdytojai pabrėžia, kokią didesnę pridėtinę vertę jie gali suteikti nei kitos LEZ. Klaipėdiškiai akcentuoja, kad jų LEZ yra vienintelė turinti išėjimą į neužšąlantį jūros uostą. Kauno LEZ save pristato kaip šalies logistikos centrą, kur susikerta tarptautiniai kelių, oro ir geležinkelių koridoriai. O šviežiai keptos Panevėžio ar Šiaulių LEZ save išskiria kaip investuotojui galinčias pasiūlyti visą paslaugų paketą, t. y. profesionalų konsultacijas ir paslaugas projektavimo, leidimų gavimo, pastato statybos ar ES finansavimo klausimais. Ne mažiau svarbu turėti ir draugišką savivaldybę, kaip akcentuoja Kėdainių LEZ. Panevėžio valdžiai neseniai teko aiškintis dėl prarasto investuotojo, kai AB „Plasta“ vadovai, negavę kvalifikuotos konsultacijos Panevėžio savivaldybėje, tokią gavo Alytuje ir ten numato atidaryti naują plastikinių maišų gamyklą.

Kai kuriems rinkos senbuviams kyla sunkumų dėl aplinkosaugos reikalavimų. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos vicemerė, nurodo, kad du dešimtmečius sparčiai augusios uostamiesčio LEZ plėtros tempas nebėra toks, kaip iki šiol, o projektai mažesni. „Ten plėtrą riboja numatyti aplinkos taršos limitai, todėl reikia rinktis palankias aplinkai investicijas“, – sako vicemerė. Tačiau pati Klaipėdos LEZ, regis, rado išeitį darniai plėtrai: dabar planuoja pastatyti 12.000 kv. m „LEZ inkubatorių“ mažoms ir vidutinėms įmonėms ir taip užsiauginti sau klientų. „Tikime, kad dalis tokių nuomininkų vėliau persikels į savas gamyklas“, – nurodo p. Velykis.

Kol kas mažai

Rokas Krivonis, „Ogmios“ įmonių grupės valdomos Panevėžio LEZ direktorius, pasakoja, kad dvejus metus veikiančioje pramonės teritorijoje kol kas įsikūrusi tik Norvegijos tekstilės bendrovė „Devolt“, gaminanti aukštos kokybės vilnonius drabužius, bet per trejus metus planuoja pritraukti dar tris investuotojus. Giedrius Valuckas, UAB „Progresyvūs verslo sprendimai“, su partnere UAB „Eika“ valdančios Kėdainių ir Šiaulių LEZ, atstovas, nurodo, kad ten 3 potencialūs investuotojai veiklos kol kas nepradėjo. Tačiau Kėdainiuose jau išnuomotos patalpos dviem investuotojams, veikiantiems chemijos ir maisto pramonėje. Skirtingai nei Latvija ar Estija, siekdama pritraukti užsienio investuotojų, Lietuva jau nuo 2009 m. siūlo specifines tik užsienio investicijoms pritraukti skirtas skatinimo priemones, tokias kaip „Invest LT+“, per kurias iš dalies kompensuojamas įrangos įsigijimas, darbo užmokestis. Tačiau kartu investuotojas įsipareigoja, pavyzdžiui, bent trejus metus išlaikyti stabilų darbo vietų skaičių. Tad Vytas Petružis, Kauno LEZ direktorius, nesistebi, kad ne visos LEZ įsikūrusios ir veiklą plėtojančios įmonės naudojasi mokestinėmis lengvatomis ar kitomis paskatomis, o kasmet vykdomos teritorijos įmonių apklausos, rodo, kad jiems aktualiausi veiksniai pasirenkant vietą investicijoms yra įsikūrimo greitis, infrastruktūros kokybė ir galimybė ten rasti tinkamų specialistų.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 10 d.

infogr.am::infogram_0_lezai-74736227320