Pramoninės teritorijos – ramstis regionų plėtrai

Publikuota: 2015-09-19
Kauno LEZ teritorija iš paukščio skrydžio: šiuo metu vaizdas yra pasikeitęs – patalpų statybas baigė DPD, siuntų gabenimo įmonė, „Light Technology LED“, apšvietimo lempų gamintoja, ir statybas pradeda MTTC mobiliųjų telefonų taisymo centras.
Bendrovės nuotr.
Kauno LEZ teritorija iš paukščio skrydžio: šiuo metu vaizdas yra pasikeitęs – patalpų statybas baigė DPD, siuntų gabenimo įmonė, „Light Technology LED“, apšvietimo lempų gamintoja, ir statybas pradeda MTTC mobiliųjų telefonų taisymo centras. Bendrovės nuotr.

Lietuvoje veikiančios šešios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) per trejus metus numato pritraukti bent tris dešimtis gamybinių investicijų projektų, kurie sukurtų iki 2.000 naujų darbo vietų ir į regionų ekonomiką įlietų iki 400 mln. Eur investicijų.

Tokius planus pateikia šalyje veikiančių šešių LEZ valdytojai. Šios teritorijos investuotojui patrauklios pirmiausia dėl jau parengtos infrastruktūros, sudarytų detaliųjų planų, kurie pagreitina ir palengvina investicinio projekto realizavimą. Jose galioja mokestinės pelno, žemės mokesčių lengvatos, tačiau patys investuotojai pirmiausia akcentuoja, kad verslui svarbiausia yra tų mokesčių stabilumas, būtina žinoti, kad tie mokesčiai nesikeis po metų ar dvejų, na ir, žinoma, kad verslininkas galės greitai savo projektą brėžiniuose paversti pelną uždirbančiu objektu. Plyno lauko investicijos projektas nuo pirmo kontakto su LEZ valdytojais iki gamyklos veiklos pradžios užtrunka vidutiniškai apie metus, tačiau priklausomai nuo projekto specifikos ir investuotojo poreikių terminas gali pailgėti maždaug iki 2 metų.

Laikas – tai pinigai

Vaidotas Velykis, Klaipėdos LEZ verslo plėtros direktorius, patvirtina, kad projekto realizavimo laikas labai svarbus pritraukiant investuotojų. „Vieną projektą prieš porą metų netgi praradome dėl to, kad Vokietijoje jį užsakovas galėjo realizuoti greičiau nei Lietuvoje“, – prisimena pašnekovas. Jis nurodo, kad LEZ lengvatos dažniausiai nebūna lemiantis veiksnys investuotojams, bet tai yra gera priemonė kompensuoti kitus trūkumus, kai lyginamos kelios šalys, pvz., atsveriant didesnius energijos kaštus. Šalies įstatymai investuojančius daugiau nei 1 mln. Eur LEZ teritorijose atleidžia šešeriems metams nuo pelno mokesčio, o dar dešimt metų jie moka 7,5% pelno mokestį, taip pat ten netaikomas NT mokestis.

Konkurencija verčia keistis

Šiemet LEZ skaičiui padidėjus nuo 2 iki 6 Lietuvoje išaugo ir konkurencija dėl investicinių projektų, tad šių pramoninių teritorijų valdytojai pabrėžia, kokią didesnę pridėtinę vertę jie gali suteikti nei kitos LEZ. Klaipėdiškiai akcentuoja, kad jų LEZ yra vienintelė turinti išėjimą į neužšąlantį jūros uostą. Kauno LEZ save pristato kaip šalies logistikos centrą, kur susikerta tarptautiniai kelių, oro ir geležinkelių koridoriai. O šviežiai keptos Panevėžio ar Šiaulių LEZ save išskiria kaip investuotojui galinčias pasiūlyti visą paslaugų paketą, t. y. profesionalų konsultacijas ir paslaugas projektavimo, leidimų gavimo, pastato statybos ar ES finansavimo klausimais. Ne mažiau svarbu turėti ir draugišką savivaldybę, kaip akcentuoja Kėdainių LEZ. Panevėžio valdžiai neseniai teko aiškintis dėl prarasto investuotojo, kai AB „Plasta“ vadovai, negavę kvalifikuotos konsultacijos Panevėžio savivaldybėje, tokią gavo Alytuje ir ten numato atidaryti naują plastikinių maišų gamyklą.

Kai kuriems rinkos senbuviams kyla sunkumų dėl aplinkosaugos reikalavimų. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos vicemerė, nurodo, kad du dešimtmečius sparčiai augusios uostamiesčio LEZ plėtros tempas nebėra toks, kaip iki šiol, o projektai mažesni. „Ten plėtrą riboja numatyti aplinkos taršos limitai, todėl reikia rinktis palankias aplinkai investicijas“, – sako vicemerė. Tačiau pati Klaipėdos LEZ, regis, rado išeitį darniai plėtrai: dabar planuoja pastatyti 12.000 kv. m „LEZ inkubatorių“ mažoms ir vidutinėms įmonėms ir taip užsiauginti sau klientų. „Tikime, kad dalis tokių nuomininkų vėliau persikels į savas gamyklas“, – nurodo p. Velykis.

Kol kas mažai

Rokas Krivonis, „Ogmios“ įmonių grupės valdomos Panevėžio LEZ direktorius, pasakoja, kad dvejus metus veikiančioje pramonės teritorijoje kol kas įsikūrusi tik Norvegijos tekstilės bendrovė „Devolt“, gaminanti aukštos kokybės vilnonius drabužius, bet per trejus metus planuoja pritraukti dar tris investuotojus. Giedrius Valuckas, UAB „Progresyvūs verslo sprendimai“, su partnere UAB „Eika“ valdančios Kėdainių ir Šiaulių LEZ, atstovas, nurodo, kad ten 3 potencialūs investuotojai veiklos kol kas nepradėjo. Tačiau Kėdainiuose jau išnuomotos patalpos dviem investuotojams, veikiantiems chemijos ir maisto pramonėje. Skirtingai nei Latvija ar Estija, siekdama pritraukti užsienio investuotojų, Lietuva jau nuo 2009 m. siūlo specifines tik užsienio investicijoms pritraukti skirtas skatinimo priemones, tokias kaip „Invest LT+“, per kurias iš dalies kompensuojamas įrangos įsigijimas, darbo užmokestis. Tačiau kartu investuotojas įsipareigoja, pavyzdžiui, bent trejus metus išlaikyti stabilų darbo vietų skaičių. Tad Vytas Petružis, Kauno LEZ direktorius, nesistebi, kad ne visos LEZ įsikūrusios ir veiklą plėtojančios įmonės naudojasi mokestinėmis lengvatomis ar kitomis paskatomis, o kasmet vykdomos teritorijos įmonių apklausos, rodo, kad jiems aktualiausi veiksniai pasirenkant vietą investicijoms yra įsikūrimo greitis, infrastruktūros kokybė ir galimybė ten rasti tinkamų specialistų.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 10 d.

infogr.am::infogram_0_lezai-74736227320

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Alytaus transformatorių pastotę už 21,6 mln. eurų plės „Žilinskis ir Co“ 

Elektros tinklų sinchronizavimo su Europa projektui svarbaus Alytaus transformatorių pastotės išplėtimo...

Pramonė
2019.02.15
 Ž. Vaičiūnas: Lietuva nori palankesnės kainodaros, kuriant bendrą dujų rinką

Suomijai, Estijai ir Latvijai pasirašius susitarimą dėl bendros dujų rinkos, Lietuvai nėra per vėlu...

Pramonė
2019.02.15
 IAE būsimo atliekyno statybos konkursą stabdo priežiūros inžinieriaus atranka

Stringant nebeveikiančios ir uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) atliekyno...

Pramonė
2019.02.15
Naftos perdirbėjų investicijos netruks atsipirkti Premium

Dėl 2020 m. Pasaulio laivy­bos organizacijos (IMO) įvedamų laivų kuro tar­šos apribojimų naftos per­dir­bimo...

Pramonė
2019.02.15
„Dzūkijos mediena“ naujos savo buveinės statybas žada baigti rudenį

Geidžiamiausiu Alytaus metų darbdaviu  pripažinta bendrovė „Dzūkijos mediena“ pradėjo naujų savo patalpų...

Statyba ir NT
2019.02.15
Gamintojai nusivylę: tikrieji ministerijos siūlymai dėl „Metrail“ skiriasi nuo skelbtų viešai

Gamintojus ir importuotojus atstovaujančios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos teigia, kad Aplinkos...

Paslaugos
2019.02.15
„Geoterma“: inicijuojamas bankrotas ir likvidavimas 1

Valstybės įmonė Turto bankas šiandien kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl Klaipėdos šilumos gamybos...

Pramonė
2019.02.15
Strateginiais VMG tikslais rūpinsis įsteigta valdyba

Ambicingą plėtrą Lietuvoje vykdanti didžiausia šalies medienos perdirbimo įmonių grupė Vakarų medienos grupė...

Pramonė
2019.02.15
Norvegai plečia gamybą Kauno rajone Premium

UAB Skandinavijos verslo parkas (SVP), Norvegijos kapitalo įmonė, imasi statybų Kauno rajone, Naujųjų...

Pramonė
2019.02.15
„Geotermos“ likimas: tarptautinių organizacijų ir valstybės investicijos virsta metalo laužu Premium 8

Nutraukus Klaipėdos geoterminės jėgainės „Geoterma“ darbą, buvo nutraukti ir du iš trijų ES lėšomis...

Pramonė
2019.02.15
„Litgrid“ grupės pajamos pernai augo 19%

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pernai gavo 190,6 mln. Eur konsoliduotų pajamų – 19% daugiau...

Pramonė
2019.02.14
„Amber Grid“ pajamos pernai mažėjo 15,6%

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ pernai gavo 54,3 mln. Eur pajamų – tai 15,6% mažiau...

Pramonė
2019.02.14
AB „Grigeo“ 70% padidino ikimokestinį pelną

2018 m. popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupė AB „Grigeo“ ikimokestinį pelną, lyginant su 2017 metais,...

Rinkos
2019.02.14
„Alwark“ išbando dalijimosi ekonomiką pramonėje Premium

Krovos ir komunalinės technikos kompanija „Alwark“ Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje bando...

Technologijos
2019.02.14
Negeri pokyčiai: įspėja nepriklausyti nuo vienos rinkos, įskaitant ir Vokietiją Premium

Naujausi Vokietijos pramonės rodikliai rodo, kad ji tapo labiau pažeidžiama nuo pasaulio ekonomikos problemų.

Pramonė
2019.02.14
EK: produktai su pluoštinių kanapių ekstraktais negali būti tiekiami rinkai

Europos Komisija (EK) paskelbė, kad pluoštinės kanapės ekstraktai ir iš jų gauti produktai, kurių sudėtyje...

Pramonė
2019.02.14
Klaipėda kaupiasi Mėlynajam šuoliui: kaip keitėsi uostamiestis per 4 metus Premium 11

Pastaraisiais metais Klaipėdos savivaldybė didino pajamas ir mažino skolas, miestas pritraukė nemažų...

Verslo aplinka
2019.02.14
Sprendimas netirti „Agrokoncerno“ trąšų importo – teisėtas 2

Generalinė prokuratūra nusprendė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) sprendimas atsisakyti...

Pramonė
2019.02.14
Lūžis aviacijoje: „Airbus“ atsisako didžiausių pasaulyje keleivinių lėktuvų gamybos 5

„Airbus“ nusprendė stabdyti orlaivių A380 gamybą. Šie dviaukščiai, didžiausi pasaulyje keleiviniai lėktuvai,...

Pramonė
2019.02.14
Kainų komisija ir Energetikos inspekcija bus sujungtos 1

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) ir Valstybinė energetikos inspekcija (VEI) nuo šių...

Verslo aplinka
2019.02.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau