Pramoninės teritorijos – ramstis regionų plėtrai

Publikuota: 2015-09-19
Kauno LEZ teritorija iš paukščio skrydžio: šiuo metu vaizdas yra pasikeitęs – patalpų statybas baigė DPD, siuntų gabenimo įmonė, „Light Technology LED“, apšvietimo lempų gamintoja, ir statybas pradeda MTTC mobiliųjų telefonų taisymo centras.
Bendrovės nuotr.
Kauno LEZ teritorija iš paukščio skrydžio: šiuo metu vaizdas yra pasikeitęs – patalpų statybas baigė DPD, siuntų gabenimo įmonė, „Light Technology LED“, apšvietimo lempų gamintoja, ir statybas pradeda MTTC mobiliųjų telefonų taisymo centras. Bendrovės nuotr.

Lietuvoje veikiančios šešios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) per trejus metus numato pritraukti bent tris dešimtis gamybinių investicijų projektų, kurie sukurtų iki 2.000 naujų darbo vietų ir į regionų ekonomiką įlietų iki 400 mln. Eur investicijų.

Tokius planus pateikia šalyje veikiančių šešių LEZ valdytojai. Šios teritorijos investuotojui patrauklios pirmiausia dėl jau parengtos infrastruktūros, sudarytų detaliųjų planų, kurie pagreitina ir palengvina investicinio projekto realizavimą. Jose galioja mokestinės pelno, žemės mokesčių lengvatos, tačiau patys investuotojai pirmiausia akcentuoja, kad verslui svarbiausia yra tų mokesčių stabilumas, būtina žinoti, kad tie mokesčiai nesikeis po metų ar dvejų, na ir, žinoma, kad verslininkas galės greitai savo projektą brėžiniuose paversti pelną uždirbančiu objektu. Plyno lauko investicijos projektas nuo pirmo kontakto su LEZ valdytojais iki gamyklos veiklos pradžios užtrunka vidutiniškai apie metus, tačiau priklausomai nuo projekto specifikos ir investuotojo poreikių terminas gali pailgėti maždaug iki 2 metų.

Laikas – tai pinigai

Vaidotas Velykis, Klaipėdos LEZ verslo plėtros direktorius, patvirtina, kad projekto realizavimo laikas labai svarbus pritraukiant investuotojų. „Vieną projektą prieš porą metų netgi praradome dėl to, kad Vokietijoje jį užsakovas galėjo realizuoti greičiau nei Lietuvoje“, – prisimena pašnekovas. Jis nurodo, kad LEZ lengvatos dažniausiai nebūna lemiantis veiksnys investuotojams, bet tai yra gera priemonė kompensuoti kitus trūkumus, kai lyginamos kelios šalys, pvz., atsveriant didesnius energijos kaštus. Šalies įstatymai investuojančius daugiau nei 1 mln. Eur LEZ teritorijose atleidžia šešeriems metams nuo pelno mokesčio, o dar dešimt metų jie moka 7,5% pelno mokestį, taip pat ten netaikomas NT mokestis.

Konkurencija verčia keistis

Šiemet LEZ skaičiui padidėjus nuo 2 iki 6 Lietuvoje išaugo ir konkurencija dėl investicinių projektų, tad šių pramoninių teritorijų valdytojai pabrėžia, kokią didesnę pridėtinę vertę jie gali suteikti nei kitos LEZ. Klaipėdiškiai akcentuoja, kad jų LEZ yra vienintelė turinti išėjimą į neužšąlantį jūros uostą. Kauno LEZ save pristato kaip šalies logistikos centrą, kur susikerta tarptautiniai kelių, oro ir geležinkelių koridoriai. O šviežiai keptos Panevėžio ar Šiaulių LEZ save išskiria kaip investuotojui galinčias pasiūlyti visą paslaugų paketą, t. y. profesionalų konsultacijas ir paslaugas projektavimo, leidimų gavimo, pastato statybos ar ES finansavimo klausimais. Ne mažiau svarbu turėti ir draugišką savivaldybę, kaip akcentuoja Kėdainių LEZ. Panevėžio valdžiai neseniai teko aiškintis dėl prarasto investuotojo, kai AB „Plasta“ vadovai, negavę kvalifikuotos konsultacijos Panevėžio savivaldybėje, tokią gavo Alytuje ir ten numato atidaryti naują plastikinių maišų gamyklą.

Kai kuriems rinkos senbuviams kyla sunkumų dėl aplinkosaugos reikalavimų. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos vicemerė, nurodo, kad du dešimtmečius sparčiai augusios uostamiesčio LEZ plėtros tempas nebėra toks, kaip iki šiol, o projektai mažesni. „Ten plėtrą riboja numatyti aplinkos taršos limitai, todėl reikia rinktis palankias aplinkai investicijas“, – sako vicemerė. Tačiau pati Klaipėdos LEZ, regis, rado išeitį darniai plėtrai: dabar planuoja pastatyti 12.000 kv. m „LEZ inkubatorių“ mažoms ir vidutinėms įmonėms ir taip užsiauginti sau klientų. „Tikime, kad dalis tokių nuomininkų vėliau persikels į savas gamyklas“, – nurodo p. Velykis.

Kol kas mažai

Rokas Krivonis, „Ogmios“ įmonių grupės valdomos Panevėžio LEZ direktorius, pasakoja, kad dvejus metus veikiančioje pramonės teritorijoje kol kas įsikūrusi tik Norvegijos tekstilės bendrovė „Devolt“, gaminanti aukštos kokybės vilnonius drabužius, bet per trejus metus planuoja pritraukti dar tris investuotojus. Giedrius Valuckas, UAB „Progresyvūs verslo sprendimai“, su partnere UAB „Eika“ valdančios Kėdainių ir Šiaulių LEZ, atstovas, nurodo, kad ten 3 potencialūs investuotojai veiklos kol kas nepradėjo. Tačiau Kėdainiuose jau išnuomotos patalpos dviem investuotojams, veikiantiems chemijos ir maisto pramonėje. Skirtingai nei Latvija ar Estija, siekdama pritraukti užsienio investuotojų, Lietuva jau nuo 2009 m. siūlo specifines tik užsienio investicijoms pritraukti skirtas skatinimo priemones, tokias kaip „Invest LT+“, per kurias iš dalies kompensuojamas įrangos įsigijimas, darbo užmokestis. Tačiau kartu investuotojas įsipareigoja, pavyzdžiui, bent trejus metus išlaikyti stabilų darbo vietų skaičių. Tad Vytas Petružis, Kauno LEZ direktorius, nesistebi, kad ne visos LEZ įsikūrusios ir veiklą plėtojančios įmonės naudojasi mokestinėmis lengvatomis ar kitomis paskatomis, o kasmet vykdomos teritorijos įmonių apklausos, rodo, kad jiems aktualiausi veiksniai pasirenkant vietą investicijoms yra įsikūrimo greitis, infrastruktūros kokybė ir galimybė ten rasti tinkamų specialistų.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 10 d.

infogr.am::infogram_0_lezai-74736227320

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Kitokių sėdmaišių autorė Darbo biržoje motyvavo kitus, kol atrado savo verslą Premium

Kai nedidelis šeimos verslas auga lyg savaime, nauji siekiai ir užduotys vis nukeliami į ateitį. Bet...

Fotoreportažai
2018.06.17
Katilai „Liepsnelė“ vis labiau įsitvirtina Jakutijoje

Gamykloje „Saxa–Liepsnele“ (Jakutija, Rusija) šiemet pagaminta 100 lėto degimo katilų „Liepsnelė“ – jie...

Pramonė
2018.06.17
Keli paprasti sprendimai, ir įmonės pardavimai išauga Premium 1

Kuo įmonė ilgiau veikia, tuo labiau pasineria į rutiną. Praktika rodo, kad net nedideli pokyčiai gali...

Pramonė
2018.06.16
„Vikondos“ pajamos smuko 2,1 karto 1

Verslininkės Jolantos Blažytės valdomas koncernas „Vikonda“ praėjusiais metais uždirbo 2,736 mln. Eur...

Pramonė
2018.06.15
Energijos Lietuvai reikėjo beveik 5% daugiau 1

Bendrosios Lietuvos kuro ir energijos sąnaudos (energijos kiekis, reikalingas šalies poreikiams...

Energetika
2018.06.15
Investavo į naują gamybos liniją – tikisi augimo Premium 3

Sausų pusryčių gamintoja „Cerera foods“ įsidiegė naują gamybos liniją, kuri leis gaminti naują įmonei...

Pramonė
2018.06.15
Robotai - naujos pramonės šaukliai 2

Lietuvos pramonė, pastaruosius penkerius metus demonstruojanti įspūdingą gamybos augimą, netrukus gali...

Pramonė
2018.06.15
Suomių „Valoe“ investuoja į saulės modulius Lietuvoje Premium 3

Europos Sąjungai nepajėgiant apsaugoti rinkos nuo Azijos vyriausybių subsidijuojamų saulės modulių, Lietuvos...

Pramonė
2018.06.15
„Šviesos konversijos“ plėtra: atidarė filialą Pietų Korėjoje Premium 2

Lazerius gaminanti UAB Mokslinė gamybinė firma „Šviesos konversija“ atidarė atstovybę Pietų Korėjoje, vienoje...

Technologijos
2018.06.14
Žemės tarnyba kirto „Omniteksui“: neteko privažiavimo prie nuosavo pastato Premium 5

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pateikė staigmeną Kauno tekstilės UAB „Omniteksas“ – peržiūrėjus valstybinės...

Pramonė
2018.06.14
Stambiems gamybiniams projektams Vyriausybė siūlys paskatas

Vyriausybė pasitarime pritarė Ūkio ministerijos parengtam veiksmų planui, kurį vykdant bus siekiama...

Pramonė
2018.06.13
Buvusį vadovą ieškinys pasivijo praėjus 8 m. po įmonės bankroto 1

Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi iš buvusios UAB „NTTI“ vadovo įmonei priteista beveik 115.000 Eur žalai...

Pramonė
2018.06.13
Lietuvos biotechnologijų sektorius –16 pasaulyje 6

Lietuvą garsinantis biotechnologijų sektorius sulaukė dar vieno pripažinimo pasauliniu mastu – JAV mokslo...

Pramonė
2018.06.13
Kaune beveik 800 darbuotojų turinti „Littelfuse“: tikimės daugiau užsakymų iš „Hellos“ ir „Continental“ Premium

Lietuvoje veikianti automobilinių jutiklių gamintoja „Littelfuse“, nuo 2012 m., kai iš švedų perėmė bendrovės...

Pramonė
2018.06.13
Pramonei „lean“ nebeužteks, reikia technologijų Premium

Lietuvos pramonė ligi šiol augo daugiausia dėl žemų technologijų sektorių ir sutartinės gamybos. Europai...

Pramonė
2018.06.13
V. Bumelio „Biotechpharma“ įgyvendina vieną brangiausių biotechnologijų projektų Lietuvoje Premium 14

UAB Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“ įgyvendina vieną brangiausių šalyje mokslinių tyrimų...

Pramonė
2018.06.13
„Orkla“ fabrikas Latvijoje: tai bus stambiausia sausainių gamykla Šiaurės šalyse 6

Plataus vartojimo prekių milžinė Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse „Orkla ASA“ priėmė sprendimą statyti...

Pramonė
2018.06.12
Gamyboje ryškėja grėsmingos kreivės Premium

Pirmąjį šių metų ketvirtį apdirbamoji pramonė didino pardavimą ir pelną, tačiau kai kurių sektorių rezultatai...

Pramonė
2018.06.12
„Rolls-Royce“ rengiasi atleisti kelis tūkstančius darbuotojų

Viena iš garsiausių Jungtinės Karalystės inžinerijos kompanijų „Rolls-Royce“ pranešė, kad daug atsiėjusi...

Pramonė
2018.06.11
„Achema“ stabdo vieną amoniako cechą ir išmokas darbuotojams 30

Susidarius nepalankioms aplinkybėms, azoto ir kitų chemijos produktų gamintoja AB „Achema“ keičia gamybos...

Pramonė
2018.06.11

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau