Pramoninės teritorijos – ramstis regionų plėtrai

Publikuota: 2015-09-19
Kauno LEZ teritorija iš paukščio skrydžio: šiuo metu vaizdas yra pasikeitęs – patalpų statybas baigė DPD, siuntų gabenimo įmonė, „Light Technology LED“, apšvietimo lempų gamintoja, ir statybas pradeda MTTC mobiliųjų telefonų taisymo centras.
Bendrovės nuotr.
Kauno LEZ teritorija iš paukščio skrydžio: šiuo metu vaizdas yra pasikeitęs – patalpų statybas baigė DPD, siuntų gabenimo įmonė, „Light Technology LED“, apšvietimo lempų gamintoja, ir statybas pradeda MTTC mobiliųjų telefonų taisymo centras. Bendrovės nuotr.

Lietuvoje veikiančios šešios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) per trejus metus numato pritraukti bent tris dešimtis gamybinių investicijų projektų, kurie sukurtų iki 2.000 naujų darbo vietų ir į regionų ekonomiką įlietų iki 400 mln. Eur investicijų.

Tokius planus pateikia šalyje veikiančių šešių LEZ valdytojai. Šios teritorijos investuotojui patrauklios pirmiausia dėl jau parengtos infrastruktūros, sudarytų detaliųjų planų, kurie pagreitina ir palengvina investicinio projekto realizavimą. Jose galioja mokestinės pelno, žemės mokesčių lengvatos, tačiau patys investuotojai pirmiausia akcentuoja, kad verslui svarbiausia yra tų mokesčių stabilumas, būtina žinoti, kad tie mokesčiai nesikeis po metų ar dvejų, na ir, žinoma, kad verslininkas galės greitai savo projektą brėžiniuose paversti pelną uždirbančiu objektu. Plyno lauko investicijos projektas nuo pirmo kontakto su LEZ valdytojais iki gamyklos veiklos pradžios užtrunka vidutiniškai apie metus, tačiau priklausomai nuo projekto specifikos ir investuotojo poreikių terminas gali pailgėti maždaug iki 2 metų.

Laikas – tai pinigai

Vaidotas Velykis, Klaipėdos LEZ verslo plėtros direktorius, patvirtina, kad projekto realizavimo laikas labai svarbus pritraukiant investuotojų. „Vieną projektą prieš porą metų netgi praradome dėl to, kad Vokietijoje jį užsakovas galėjo realizuoti greičiau nei Lietuvoje“, – prisimena pašnekovas. Jis nurodo, kad LEZ lengvatos dažniausiai nebūna lemiantis veiksnys investuotojams, bet tai yra gera priemonė kompensuoti kitus trūkumus, kai lyginamos kelios šalys, pvz., atsveriant didesnius energijos kaštus. Šalies įstatymai investuojančius daugiau nei 1 mln. Eur LEZ teritorijose atleidžia šešeriems metams nuo pelno mokesčio, o dar dešimt metų jie moka 7,5% pelno mokestį, taip pat ten netaikomas NT mokestis.

Konkurencija verčia keistis

Šiemet LEZ skaičiui padidėjus nuo 2 iki 6 Lietuvoje išaugo ir konkurencija dėl investicinių projektų, tad šių pramoninių teritorijų valdytojai pabrėžia, kokią didesnę pridėtinę vertę jie gali suteikti nei kitos LEZ. Klaipėdiškiai akcentuoja, kad jų LEZ yra vienintelė turinti išėjimą į neužšąlantį jūros uostą. Kauno LEZ save pristato kaip šalies logistikos centrą, kur susikerta tarptautiniai kelių, oro ir geležinkelių koridoriai. O šviežiai keptos Panevėžio ar Šiaulių LEZ save išskiria kaip investuotojui galinčias pasiūlyti visą paslaugų paketą, t. y. profesionalų konsultacijas ir paslaugas projektavimo, leidimų gavimo, pastato statybos ar ES finansavimo klausimais. Ne mažiau svarbu turėti ir draugišką savivaldybę, kaip akcentuoja Kėdainių LEZ. Panevėžio valdžiai neseniai teko aiškintis dėl prarasto investuotojo, kai AB „Plasta“ vadovai, negavę kvalifikuotos konsultacijos Panevėžio savivaldybėje, tokią gavo Alytuje ir ten numato atidaryti naują plastikinių maišų gamyklą.

Kai kuriems rinkos senbuviams kyla sunkumų dėl aplinkosaugos reikalavimų. Judita Simonavičiūtė, Klaipėdos vicemerė, nurodo, kad du dešimtmečius sparčiai augusios uostamiesčio LEZ plėtros tempas nebėra toks, kaip iki šiol, o projektai mažesni. „Ten plėtrą riboja numatyti aplinkos taršos limitai, todėl reikia rinktis palankias aplinkai investicijas“, – sako vicemerė. Tačiau pati Klaipėdos LEZ, regis, rado išeitį darniai plėtrai: dabar planuoja pastatyti 12.000 kv. m „LEZ inkubatorių“ mažoms ir vidutinėms įmonėms ir taip užsiauginti sau klientų. „Tikime, kad dalis tokių nuomininkų vėliau persikels į savas gamyklas“, – nurodo p. Velykis.

Kol kas mažai

Rokas Krivonis, „Ogmios“ įmonių grupės valdomos Panevėžio LEZ direktorius, pasakoja, kad dvejus metus veikiančioje pramonės teritorijoje kol kas įsikūrusi tik Norvegijos tekstilės bendrovė „Devolt“, gaminanti aukštos kokybės vilnonius drabužius, bet per trejus metus planuoja pritraukti dar tris investuotojus. Giedrius Valuckas, UAB „Progresyvūs verslo sprendimai“, su partnere UAB „Eika“ valdančios Kėdainių ir Šiaulių LEZ, atstovas, nurodo, kad ten 3 potencialūs investuotojai veiklos kol kas nepradėjo. Tačiau Kėdainiuose jau išnuomotos patalpos dviem investuotojams, veikiantiems chemijos ir maisto pramonėje. Skirtingai nei Latvija ar Estija, siekdama pritraukti užsienio investuotojų, Lietuva jau nuo 2009 m. siūlo specifines tik užsienio investicijoms pritraukti skirtas skatinimo priemones, tokias kaip „Invest LT+“, per kurias iš dalies kompensuojamas įrangos įsigijimas, darbo užmokestis. Tačiau kartu investuotojas įsipareigoja, pavyzdžiui, bent trejus metus išlaikyti stabilų darbo vietų skaičių. Tad Vytas Petružis, Kauno LEZ direktorius, nesistebi, kad ne visos LEZ įsikūrusios ir veiklą plėtojančios įmonės naudojasi mokestinėmis lengvatomis ar kitomis paskatomis, o kasmet vykdomos teritorijos įmonių apklausos, rodo, kad jiems aktualiausi veiksniai pasirenkant vietą investicijoms yra įsikūrimo greitis, infrastruktūros kokybė ir galimybė ten rasti tinkamų specialistų.

Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 10 d.

infogr.am::infogram_0_lezai-74736227320

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

G. Surplys atleido NMA vadovą E. Bėrontą

Valstybės saugumo departamentui (VSD) balandį pareiškus, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas...

Pramonė
2019.05.21
„Litgrid“ pasirašė sinchronizavimui svarbią prisijungimo sutartį

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ antradienį pasirašė Baltijos šalių sinchronizavimo su...

Pramonė
2019.05.21
„Orlen“ atstovas: „Orlen“ ir „Lotos“ susijungimas sustiprins Lenkijos ekonomiką

Antros pagal dydį Lenkijos naftos įmonės „Lotos“ perėmimas, kurį planuoja įgyvendinti didžiausias šalies...

Pramonė
2019.05.21
Elektros energijos rinka keičiasi: kiek laiko turi Lietuva? Verslo tribūna

Be konkurencingos aplinkos elektros energijos rinka negali vystytis bei užtikrinti geriausių sąlygų ir...

Pramonė
2019.05.21
„Kalvis“: neįvertinti pokyčių rinkoje buvo klaida Premium 2

Šiaulių kietojo kuro buitinių ir pramoninių šildymo katilų gamintoja UAB „Kalvis“, neatkreipusi deramo...

Pramonė
2019.05.21
Siūlo pagalbą gamtai ir įmonėms: sprendžia putplasčio atliekų problemą Verslo tribūna

Vienintelė Baltijos šalyse putplasčio perdirbimo bendrovė „R&R Ideas“ siūlo įmonėms ir fiziniams asmenims...

Pramonė
2019.05.21
„Novameta“ persikėlė į 3 kartus didesnę gamyklą Kaune 3

Viena didžiausių nerūdijančio plieno virtuvės įrangos gamintojų Lietuvoje ir Europoje UAB „Novameta“...

Pramonė
2019.05.21
Perspėjimas įmonėms: daugėja apgaulingų pasiūlymų Premium 3

Lietuvos eksportuotojai sulaukia gerokai daugiau nei anksčiau apgaulingų pasiūlymų patiekti prekes. Dabar jie...

Finansai
2019.05.21
„Litgrid“ akcininkai pritarė sinchronizavimo sutarties pasirašymui 1

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ akcininkai pirmadienį pritarė Baltijos šalių...

Pramonė
2019.05.20
Baltijos šalys ir JAV sutarė dėl formato „3+1“ energetikoje 11

Baltijos šalys ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) stiprins bendradarbiavimą energetikoje. Planuojama, kad...

Pramonė
2019.05.20
JAV tikisi, kad mašinų importuotai imsis savanoriško eksporto ribojimo 2

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, penktadienį paskelbė, kad kai kurios importuojamos mašinos ar jų dalys...

Pramonė
2019.05.20
„Achemos grupė“ pernai patyrė 16,5 mln. Eur nuostolių 3

„Achemos grupė“ pernai patyrė 16,5 mln. Eur konsoliduotų audituotų grynųjų nuostolių. Užpernai grupė buvo...

Pramonė
2019.05.20
„Audimo“ sąnaudas išaugino ir nutraukta veikla Latvijoje Premium 3

Rizikos kapitalo fondo investicijas pritraukusi sporto ir laisvalaikio aprangos gamintoja AB „Audimas“ pernai...

Pramonė
2019.05.20
Užtrukęs lietuviškų elektrinių autobusų startas – jau čia pat Premium 1

Šios vasaros pabaigoje Klaipėdoje turėtų pradėti kursuoti du pirmieji lietuviški elektriniai autobusai...

„Vitol“ valdybos pirmininkas I. Tayloras – apie sandorius su diktatoriais Premium

Ianas Tayloras – vienas turtingiausių Didžiosios Britanijos verslininkų, Karališkosios operos valdybos...

Verslo klasė
2019.05.19
Kritus medienos kainoms pirkėjai atšaukia sandorius ir moka baudas 4

Valstybinei miškų urėdijai (VMU) sumušti rekordinių dividendų šiemet, tikėtina, jau nepavyks.  Šios valstybės...

Finansai
2019.05.18
Kuo toliau nuo didmiesčių, tuo sunkiau parduoti ekologiškus produktus

Sveikos gyvensenos bumas labiausiai juntamas didmiesčiuose. Tačiau ir atokesniuose miestuose ekologiškų...

Gazelė
2019.05.18
„Lietuvos energijos“ pajamos šiemet augo penktadaliu iki 429 mln. Eur 2

 energetikos grupės „Lietuvos energija“ konsoliduotosios pajamos per pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 429,3...

Pramonė
2019.05.17
Lietuvoje savaitgalį – dalinis elektros sistemos bandymas 1

Lietuvos elektros tinkle šeštadienį ir sekmadienį bus atliekamas dalinis sistemos bandymas. Perdavimo tinklo...

Pramonė
2019.05.17
Jungiantis su Europos tinklais Lietuva už 75 mln. Eur statys 3 kompensatorius 1

Baltijos šalims ruošiantis įgyvendinti elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą, dažnio...

Pramonė
2019.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau