Statybos sektoriuje lūkesčiai svyruoja nuo duobės iki pajamų augimo

Statybos sektorius šiemet taip ir nesulaukė naujojo ES paramos periodo lėšų, tačiau kol kas sugebėjo augti iš verslo užsakymų: biurų, pramonės objektų, daugiabučių statybos. Vis dėlto nuotaikos sektoriuje dviprasmiškos. Vienos įmonės ruošiasi įtemptiems ateinantiems metams ir apyvartos mažėjimui, kitos, priešingai, prognozuoja nuo kelių iki keliolikos procentų augimą.
Pastaruoju metu statybos sektorius išgyveno renesansą. Praėjusiais ir šiais metais sparčiai auga kone visos statybos darbų kategorijos. Labiausiai augo gyvenamųjų pastatų statybos apimtis: pernai ir šių metų pirmąjį pusmetį šio tipo statybos darbų apimtis per metus šoktelėjo atitinkamai 55% ir 43%. Vis dėlto gyvenamoji statyba sudaro nedidelę visų šalyje atliktų statybos darbų dalį 16% šių metų duomenimis. Didžiausią svorį turi inžinerinių statinių statyba (46%) ir negyvenamųjų pastatų statyba (38%), sektoriaus rezultatus apžvelgia Indrė Genytė-Pikčienė, DNB banko vyriausioji analitikė.
Pirmąjį pusmetį šiemet statybos darbų šalyje atlikta už 1 mlrd. Eur tai 7,7% daugiau nei pirmąjį pusmetį 2014 m. Tačiau pernai tuo pačiu metu augimas buvo gerokai spartesnis ir siekė beveik 23%. Kaip statybos sektoriui sekėsi trečiąjį ketvirtį šiemet, Statistikos departamentas paskelbs kitą savaitę, tačiau, anot rinkos dalyvių, ryškesnio augimo tikėtis neverta, nes valstybė vis dar delsia panaudoti naujojo ES paramos periodo lėšas.
infogr.am::infogram_0_statyba-801213391
ES fondų lėšos labai sunkiai skinasi kelią. Bet nors ir vėluoja, tos lėšos vis tiek įsilies į rinką ir statybos sektoriaus neaplenks, sako Dalius Gesevičius, AB Panevėžio statybos tresto (PST) generalinis direktorius.
Sektoriaus augimas stipriai priklausomas nuo viešojo sektoriaus investicijų, kurių didžioji dalis finansuojama iš ES paramos. Pavyzdžiui, pernai šalyje statybos darbų buvo atlikta už 2,52 mlrd. Eur, o viešiesiems pirkimams statybos sektoriuje buvo išleista 1,3 mlrd. Eur, per pirmąjį šių metų pusmetį 478 mln. Eur. Daugiausia tai buvo užbaigiami seniau pradėti projektai.
Viešojo sektoriaus užsakymų sumažėjo, stambių objektų nebuvo įmonės, kurios aktyviai dalyvauja viešojo sektoriaus konkursuose, tikrai tai pajuto. Pereinamasis ES paramos laikotarpis vienoms statybos bendrovėms labai skaudžiai smogė, kitos jį išgyvena lengviau, pasakoja Julius Gendvilis, bendrovės Mitnija vadovas.
Smulkių užsakymų neužtenka
Irmantas Kubilius, bendrovės Irdaiva generalinis direktorius, teigia, kad įmonė jau seniau ėmė ruoštis šiam nelengvam periodui: ėmė aktyviau ieškoti užsakymų privačiajame sektoriuje, nuo 200 iki maždaug 150 sumažino darbuotojų skaičių. Pernai viešojo sektoriaus užsakymai sudarė 38% visų metinių Irdaivos pajamų.
Manau, kad bendrai statybos apimtis kitąmet gerokai mažės dešimtimis procentų. Mes, kaip ir kitos sektoriaus bendrovės, ieškome darbų privačiajame sektoriuje, bet visi sunkokai išsitenkame. Privatusis sektorius aktyvus ir apsukų nemažina, tačiau viešojo sektoriaus užsakymų mažėja. Mažėjant bendrai darbų apimčiai šalyje, trauksis ir įmonių apyvarta. Manau, kad kiti metai statybos sektoriui bus įtempti, teigia p. Kubilius.
Anot p. Gesevičiaus, vilčių teikia daugiabučių renovacijos programa, kuri, nors ir su trikdžiais, bet įsivažiavo ir, tikimasi, tęsis kitąmet. Danske Bank skaičiavimu, šiemet daugiabučių renovacija gali sudaryti daugiau kaip pusę viso statybos darbų prieaugio. Šiuo metu rangos sutarčių sudaryta už 240 mln. Eur, dalis jų nusikels į kitus metus. Renovacijos tempas turės nemenkos įtakos visam sektoriui.
Tačiau p. Kubilius atkreipia dėmesį, kad statybos įmonė negali išgyventi iš daugiabučių renovacijos arba valstybės investicijų programoje numatytų visuomeninių pastatų rekonstrukcijų.
Tai nedidelės apimties projektai. Viena vertus, visų konkursų nelaimėsi, be to, daug smulkių projektų valdyti sudėtinga. Didesnė dalis pajamų turi ateiti iš stambių projektų, aiškina p. Kubilius.
Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, teigia, kad rinkoje šiuo metu stebimas projektų smulkėjimas.
Neliko didelės apimties statybų. Jeigu nebus aktyviau naudojama ES parama, be naujų finansinių resursų kitąmet galime planuoti panašią darbų apimtį kaip šiais metais, sako p. Gedvilas.
Prognozuoja augimą
Ponas Gesevičius svarsto, kad kitąmet statybos sektorius turėtų nuosaikiai augti.
Statyba yra kitų verslo šakų tarnaitė kaip seksis joms, tiek ir mes turėsime darbo. Daug vilčių teikia privatusis sektorius pramonės lūkesčiai pozityvūs, planuojama daug pramoninių objektų, gamyklų statybų. Nekilnojamojo turto plėtotojai gali pristabdyti daugiabučių statybas. Tačiau sąstingio rinkoje nebus, kalba p. Gesevičius.
Mitnijos vadovas prognozuoja, kad pastatų statyba kitąmet augs apie 14%.
Privatusis sektorius nežada mažinti investicijų planuojami administraciniai pastatai, plėtrą deklaruoja prekybos tinklai Maxima, Lidl. Tikimės, kad kitąmet bus paleistas Lietuvos energijos ir Fortum biokuro ir atliekų kogeneracinės elektrinės statybos projektas. Įpusėjus kitiems metams, bus ką veikti, kalba p. Gendvilis.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas teigia, kad, be tiesioginių viešojo sektoriaus užsakymų, statybos sektorius kitąmet laukia ir teisinių permainų.
Reikia tobulinti Viešųjų pirkimų įstatymą ir pradėti taikyti ekonominio naudingumo pirkimų kriterijų. Be to, reikia įstatymo pakeitimo dėl PVM permokos grąžinimo, kad permokų grąžinimo terminas būtų ne ilgesnis nei 30 dienų. Norint paskatinti investicijas, reikia keisti Pelno mokesčio įstatymą, neapmokestinti reinvestuojamo pelno.
Taip pat svarbu grąžinti projektavimo įmonių atestavimą, įteisinti elektroninio parašo taikymą statybos procesuose, virtualiųjų serverių ir BIM (angl. Building Information Modeling, statinio informacinis modeliavimas VŽ) metodologijos taikymą, aktualiausius klausimus vardija p. Gedvilas.
Straipsnis lapkričio 3 d. publikuotas dienraštyje Verslo žinios ir VŽ Premium.
Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas Facebook puslapyje VŽ Nekilnojamasis turtas
Rašyti komentarą 0
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti