„Foodout“ vadovas: IT biudžeto metams sudaryti neverta
„Įmonės savo metiniuose biudžetuose IT numato vis daugiau pinigų operacinėms išlaidoms, nes jos tampa labiau priklausomos nuo šios srities. Anksčiau tai buvo didelių kompanijų žaidimai, dabar sparčiai auga ir vidutinio bei smulkiojo verslo išlaidos, nes kiekvienas žingsnis bendrame procese yra susijęs su IT“, – apžvelgia vadovas.
Anot jo, bent ketvirtadalis, o galbūt ir iki pusės bendrovių IT skiriamų pinigų nenumatomi teisingai ir dažniausiai išleidžiama suma būna didesnė nei planuota metų pradžioje.
„IT biudžeto sudaryme yra daug kintamųjų, o dažnai jis planuojamas iš patirties: kiek išleidome pernai, tiek bus ir ateityje. Tačiau metų eigoje situacija rinkoje keičiasi, atsiranda nauji poreikiai, kuriems įgyvendinti reikia pinigų, o jų niekas nenumatė, nes biudžetas buvo sudarinėjamas dar praėjusių metų rudenį. Jeigu verslas nėra visiškai stabilus ir kompanija skelbia, kad nori eiti naujų idėjų kūrimo keliu, jiems metinis biudžetas yra pasismerkimas riboti savo projektus arba daryti skausmingus perskaičiavimus ir tvirtinimus“, – aiškina specialistas.
Anot jo, kad būtų galima išvengti su klaidingu planavimu susijusių problemų, geriau biudžetą sudaryti ketvirčiui į priekį, nes tokiam laikotarpiui būsimas išlaidas galima numatyti ganėtinai tiksliai.
Įvertinkite augimą
Ponas Kovaliovas mini, kad bendrovės ne visada įvertina, kad jų augimo planai yra susiję ir su didesnėmis išlaidomis IT. Jeigu ketinate didinti klientų ar darbuotojų kiekį, tai pareikalaus ir didesnių informacinių technologijų išteklių.
„Operacines IT išlaidas reikia numatyti pagal tai, kiek kompanijoje augs apimtys. Dažnai pamirštama, kad daugiau pardavimų reiškia didesnes apkrovas ir tada atsiranda netikėti projekto biudžeto viršijimai. Ir atvirkščiai, jeigu nupirksite daugiau įrangos, bet augimo nebus, investicijos nebus pilnai panaudotos“, – dėsto vadovas.
infogr.am::infogram_0_operaciniu_it_islaidu_augimas
Skaidykite projektus
„Teo“ ir ISM universiteto surengtuose vadovų mokymuose p. Kovaliovas minėjo, kad dar viena klaida, kurią dažnai daro kompanijos – dideli ir ilgalaikiai projektai. Tyrimų bendrovės „Gartner“ dar 2012 m. atlikta analizė parodė, kad dideli projektai nesėkmingi būna dažniau nei maži ar vidutiniai. Negana to, būtent daug išlaidų pareikalaujantys stambūs projektai žlunga dėl jiems skirtų lėšų stygiaus. Galima sakyti, kuo daugiau pinigų projektui skirsite, tuo daugiau jų trūks.
Ponas Kovaliovas siūlo išeitį: vietoje grandiozinio projekto vykdyti programą, kuri susidėtų iš kelių mažesnių dalių.
„Programa yra strateginė kryptis, o projektai – atskiri žingsniai. Kuo jie smulkesni, tuo sėkmė yra lengviau nuspėjama. Tačiau trukmė ir apimtis turi būti racionali – projektas negali būti nei per didelis, nei mažas. Pirmu atveju jis gali viršyti visus įmanomus resursus ir niekada nesibaigti, antru – netinkamas administravimui, nes poros dienų užduoties net nepradėsite stebėti, o ji jau bus pasibaigusi“, – aiškina ekspertas.
Duomenys sparčiau kelsis iš biurų
Svarbus klausimas, į kurį reikėtų atsakyti planuojant ateinančius metus – kur bus laikomi bendrovės duomenys ir kas juos administruos. Ponas Kovaliovas mano, kad kitais metais dar daugiau kompanijų šią užduotį atliks ne pačios, o ją paves profesionalams. Anot jo, duomenų administravimas tampa vis labiau centralizuotas, o jų laikymas bendrovės viduje yra tik papildomi rūpesčiai, su kuriais tenka susidurti, kai sugenda įranga ar keičiasi darbuotojai.
„Perduoti duomenų administravimą tuo užsiimančiai kompanijai gali būti šiek tiek brangiau, bet tai atlaisvina vadovą nuo papildomų rūpesčių. Su subrangovu žymiai paprasčiau: jį galima greitai pakeisti, nustatyti baudas už įsipareigojimų nevykdymą ir klaidas“, – teigia p. Kovaliovas.
Anot jo, masinis duomenų administravimo perleidimas tuo užsiimančioms bendrovėms keičia ir darbuotojų poreikius. Įmonėms, atsisakiusioms laikyti duomenis pas save, neprireiks ir anksčiau tam pasamdyto papildomo IT inžinieriaus, kuris galės pereiti į kurią nors specializuotą kompaniją.
Tiesa, jų nėra daug. Ponas Kovaliovas pasakoja, kad Lietuvos rinkoje veikia 3 dideli žaidėjai: „Baltnetos komunikacijos“, „Blue Bridge“ ir „Teo“, prie kurių prisijungia dar tokie didžiausi pasauliniai paslaugų tiekėjai kaip „Amazon“ ir „Google“.
Vadovo teigimu, dėl šių bendrovių konkurencijos kainos rinkoje yra prieinamos ne tik didelėms kompanijoms, bet ir vidutinėms bei mažoms. Todėl galima tikėtis, kad verslai vis rečiau rinksis pas save turėti serverius ir jų administratorius, o savo rūpesčius dėl savo duomenų perleis į tai orientuotoms įmonėms.
Investuoja į stabilumą
Ponas Kovaliovas kalba, kad duomenų administravimo paslaugų pirkimas yra dalis bendros tendencijos daugiau investuoti į reikiamų procesų stabilumą. Anot jo, problemos IT srityje tampa vis skausmingesnės, todėl įmonėms svarbu kuo greičiau atsatyti sistemas po gedimų, ryšio sutrikimų ar kitų nesklandumų.
„Įsivaizduokite, kad sistemos, nuo kurių priklauso jūsų pardavimai, klientų aptarnavimas, skambučių centras ir pan. neturi automatinio atsistatymo ir serveriams nėra papildomų detalių, kurios nuolat genda, klientai nebeaptarnaujami ir jūs negaunate pinigų“, – sako p. Kovaliovas.
Anot jo, didžiausias investicijų objektas vis dar yra naujų sistemų kūrimas,tačiau pastaruoju metu atsirado tokios sąvokos kaip tęstinumo, paslaugų lygio ir saugumo didinimas. Į esamų išteklių patikimumą investuojama vis daugiau.
infogr.am::infogram_0_investiciju_i_it_augimas_pagal_sritis_2014_m
REKOMENDUOJAME
