Geros žinios – tik „Snoro“ indėlių sertifikatų savininkams

Publikuota: 2015-11-17
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) nusprendė, kad „Snoro“ indėlių sertifikatams gali būti taikoma indėlininkų apsauga. Savo ruožtu obligacijoms - ne. Toks sprendimas buvo priimtas indėlio sertifikato ir obligacijos savininkų sujungtoje byloje.

Du skirtingi asmenys, įsigiję skirtinas finansines priemones – „Snoro“ indėlio sertifikatą ir obligacijas – ginčijo sutartis. Abu finansinių priemonių turėtojai ginčijo supratę, kad šios priemonės yra apdraustos, kaip įprastiniai indėliai, ir jie niekuo nerizikuoja.

„LAT nustatė, kad indėli sertifikatas pagal savo esmę nedaug kuo skiriasi nuo įprastinio indėlio. Jis patenka į indėlių apsaugos direktyvos taikymo sritį, ir jis gali būti nedraudžiamas tik tokiu atveju, jei toks sertifikatas būtų laikomas perleidžiamu vertybiniu popieriumi“, – po sprendimo priėmimo sakė Rimvydas Norkus, LAT pirmininkas.

Teismas nustatė, kad „Snoro“ išleisti indėlio sertifikatai nebuvo perleidžiamos priemonės.

„Indėlio sertifikatas nėra skirtas apyvartai, tai nėra vertybinis popierius, kuriuo buvo prekiaujama kapitalo rinkoje. Iš principo indėlio sertifikatas yra tas pats indėlis, ir jam taikoma indėlių apsaugos direktyva. Tai iš principo reiškia, kad asmenys, kurie yra įsigiję indėlio sertifikatus, patenka į indėlių apsaugos direktyvos taikymo sritį, ir jiems turi būti mokamos draudimo išmokos, neviršijančios 100.000 Eur draudimo išmokos, kaip ir įprastiniams indėlininkams“, – aiškino Norkus.

Pasak LAT pirmininko, konkrečios bylos baigties visų grandžių teismuose laukia sustabdyta per 600 bylų, kuriose panašiose situacijose asmenys ginčija vertybinių popierių įsigijimo sandorius.

Tačiau LAT sprendimas buvo nepalankus įsigijusiesiems „Snoro“ obligacijų – jiems indėlių draudimo apsauga nebus pritaikyta, nes įsigijusieji obligacijų galėjo suprasti, kad šiai priemonei netaikoma apsauga.

„Obligacijos – skirtingai nei indėlių sertifikatai – aiškiai nepatenka į indėlininkų apsaugos direktyvos taikymo sritį. LAT įvertino visą kontekstą. Pirmiausia, obligacija nėra neįprasta Lietuvos žmonėms, ji yra pakankamai žinoma. Nors informacija, kuri buvo pateikta obligacijos įsigijėjui, nebuvo visiškai aiški ir nepriekaištinga, tačiau ji buvo pakankama, kad vidutiniškai išprusęs asmuo galėtų suvokti skirtumus tarp obligacijos ir įprastinio indėlio. Be to, konkrečios bylos kontekste, asmuo, kuris ginčijo dėl suklydimo sudarytą obligacijų įsigijimo sutartį, tuo pačiu metu buvo sudaręs ir indėlio sutartį, kas iš principo reiškia, kad jis greičiausiai suprato, kad yra kažkoks skirtumas tarp obligacijos ir indėlio“, – aiškino LAT pirmininkas.

LAT nutartis galutinė ir neskundžiama. Garantuojama suma siekia iki 100.000 Eur.

Kaip VŽ jau rašė, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) birželio pabaigoje paskelbė, kad „valstybės narės gali nustatyti išimtį – šioje direktyvoje numatytos garantijos netaikyti kredito įstaigos išleistiems indėlių sertifikatams, jeigu jie yra perleidžiami vertybiniai popieriai“. Toks ESTT sprendimas „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams sugrąžino viltis atgauti pinigus. Tiesa, „Snorui“ atstovaujantys teisininkai tuo netiki.

Vasarą ESTT Generalinis advokatas aiškino, kad indėlių sertifikatai yra indėlio atmaina, pasižyminti būtent jo perleidžiamumu. Tą dar kartą pakartojo ir ESTT.

Investuotojų pusėje esantys teisininkai aiškino, kad toks išaiškinimas yra palankus indėlių sertifikatų turėtojams, nes indėlio sertifikatas yra draudžiamas indėlių draudimu, jei teismas nusprendžia, kad tai nėra lengvai vieno investuotojo kitam investuotojui perleidžiama finansinė priemonė.

2011 m. gruodžio 7 d. bankui buvo iškelta bankroto byla. Po to indėlių sertifikatų ir obligacijų pirkėjai užtvindė teismus ieškiniais, kuriais reikalauja pripažinti obligacijų ir indėlių sertifikatų pirkimo ir pardavimo sutartis negaliojančiomis.

Ieškovai teigė, kad sudarydami sutartis jie suklydo arba buvo apgauti, nes nesuprato sudaromų sandorių esmės ar rizikingumo, nesitikėjo, kad bankas gali bankrutuoti, laikė „Snoro“ obligacijas ir indėlių sertifikatus banko indėliu.

Ieškinius reiškiantys asmenys siekė, kad teismo sprendimas garantuotų ieškovams teisę gauti indėlių draudimo išmoką (iki 100.000 Eur) už pinigus, kurie buvo sumokėti už banko obligacijas arba indėlių sertifikatus.

Bendra banko „Snoras“ iš investuotojų neišpirktų skolos vertybinių popierių vertė apytiksliai lygi 175 mln. Eur.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
G. Nausėda į Lietuvą kviečia „Pekao“ banką

Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė Lenkijos „Pekao“ banką pradėti veiklą Lietuvoje.

Finansai
10:00
Investicijų valdytojas: grynieji šiais laikais yra šlamštas 3

Jei dar yra investuotojų, kurie galvoja, kad grynieji yra karalius, jie turėtų galvoti iš naujo.

Rinkos
2020.01.22
Darbdavio įvaizdis be pompastikos – žada tiesiog normalų darbą Premium 1

Laikais, kai įmonės pasiryžusios patenkinti net keisčiausias darbuotojų užgaidas, yra bendrovių, kurios...

Vadyba
2020.01.22
„General Financing“ pasirinko naujus komunikacijos partnerius

Finansines paslaugas teikianti bendrovė „General Financing“ pasirinko naujus partnerius savo komunikacijai –...

Rinkodara
2020.01.21
Aiškėja būsimas „Revolut“ investuotojas ir įvertinimas Premium 2

Jungtinės Karalystės internetinis bankas „Revolut“, turintis lietuvišką banko licenciją, per šiuo metu...

Rinkos
2020.01.21
„Padėkokime“ ir S. Jakeliūnui 25

Lietuvos verslas vis labiau tampa bankų atstumtuoju – skirtingai nei daugumoje ES šalių, paskolų prieinamumas...

Verslo aplinka
2020.01.21
ES verslui bankai skolina noriau, o Baltijos šalys alksta finansavimo Premium 5

2019 m. pabaigoje Europos Komisijos (EK) atlikta įmonių apklausa parodė, kad visose ES šalyse bankų noras...

Verslo aplinka
2020.01.21
Seime bus ieškoma, kuo pakeisti bankus regionuose

Seime sudaryta darbo grupė per tris mėnesius ketina įvertinti, kaip padidinti finansinių paslaugų prieinamumą...

Finansai
2020.01.20
„Snoras“ Šveicarijoje iš „Julius Baer“ siekia prisiteisti 335 mln. Eur  1

Bankrutavęs „Snoro“ bankas Šveicarijos teismuose siekia prisiteisti 335,2 mln. Eur iš šios...

Finansai
2020.01.20
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau