Žemės ūkio revoliuciją žada jau po metų
Pasaulyje kylant dideliam pasipriešinimui genetiškai modifikuotiems produktams, mokslininkai vis aktyviau imasi kurti natūralias alternatyvas. Genų modifikacijos leidžia sukurti greičiau augančius, kokybiškesnius, vešlesnius ir ligoms atsparesnius augalus, tačiau vis garsiau kalbama, kad viso to pasiekti įmanoma ir naudojant natūralius metodus, rašo „Modernfarmer“.
Raktas – bakterijose
Žemės ūkio biotechnologijų kompanija „Bioconsortia“ teigia netrukus įrodysianti, kad kviečius, kukurūzus ir sojų pupeles užauginti galima gerokai greičiau. Įmonės mokslininkai sako atradę specifines mikrobų kolonijas, kurios kaip mat pagerina minėtų kultūrų derlių, spartina augimo procesą.
Mokslininkai tiki, kad nenaudodami genų inžinerijos gali sukurti tokius augalus, kurie sėkmingai augtų bet kokioje dirvoje, bet kurioje pasaulio vietoje, išgyventų liūtis ir sausras.
Skirtingomis sąlygomis augančius augalus supa labai skirtingų mikrobų kolonijos. Vieni jų padeda augalams sėkmingiau įsisavinti maistines medžiagas, kiti saugo nuo ligų ir pan. Tyrėjai teigia, kad visus svarbiausius mikrobus surinkus į vieną vietą, jie galėtų augalu pasirūpinti bet kokiomis sąlygomis. Siekiama suburti mikrobų „svajonių komandą“.
„Mes ieškome unikalios kombinacijos, kuri apsaugotu augalus. Mokslininkai iki šiol naudingųjų mikrobų praktiškai netyrinėjo“, - teigia Marcusas Meadowsas Smithas, „Bioconsortia“ vadovas.
Greitai prekyboje
Jau 2017 metais „Bioconsortia“ žada pradėti prekiauti šiuos mikrobus turinčiomis sėklomis. Augalai, anot bendrovės vadovų, ne tik augs greičiau, jiems tręšti reikės kur kas mažiau chemikalų.
Beje, apie tai, kad atlieka panašius tyrimus, jau yra užsiminusi ir JAV agrochemijos bei sėklų milžinė „Monsanto“, Danijos biotechnologijų bendrovė „Novozymes“.
Nepaisant itin didelių lūkesčių, yra ir skeptikų, manančių, kad mokslininkams pritaikyti savo technologiją milžiniškuose javų laukuose bus nepalyginamai sunkiau nei mėgintuvėliuose.
„Bioconsortia“ detalesnių savo tyrimų rezultatų kol kas neatskleidžia. Vis dėlto neseniai pasirodė informacija, kad mikrobai padėjo užauginti 6% didesnį derlių. Palyginimui, genetiškai modifikuotų javų užaugo tik 2% daugiau.
