„Evernord Bond Fund“ toliau auga: siūlo investicijų įvairovę, patrauklią grąžą ir stabilumą

„Evernord“ grupei priklausantis atviro tipo informuotiems investuotojams skirtas fondas „Evernord Bond Fund“, kurio dydis šiemet perkopė 10 mln. eurų, rodo stebėtinai gerus rezultatus. Bendras fondo portfelio pelningumas nuo metų pradžios buvo 2,64 proc., o vidutinis kuponas ir pelningumas iki išpirkimo termino – apie 9 proc. „Dabar yra tinkamas laikas fiksuoti iš obligacijų gaunamas palūkanas, kadangi skolos vertybinių popierių pelningumas prilygsta ilgalaikei akcijų grąžai“, – pažymi „Evernord Bond Fund“ valdytojas ir „Evernord Asset Management“ direktorius Gintaras Rutkauskas.

„Evernord Bond Fund“ dydis šiuo metu – 10,3 mln. Eur, toliau judama link užsibrėžto tikslo – 50 mln. Eur. Pernai liepos mėnesį startavusio fondo metinė grąža yra 8-9 proc.

„Tai, kad per pusmetį pavyko pritraukti daugiau nei 10 mln. eurų, laikome didele sėkme ir tikimės toliau sparčiai augti. Investuotojams fondas patrauklus tuo, kad gali pasiūlyti itin platų investicijų diversifikavimą pagal sektorius bei regionus, taip reikšmingai sumažinant riziką namų rinkoje – Baltijos šalyse. Esame griežtai apsibrėžę investicijų struktūrą ir siekiame, kad vienos pozicijos dalis portfelyje būtų apie 2-3 proc.“, – pažymi G. Rutkauskas.

Vienas iš fondo strateginių tikslų – siūlyti investuotojams didelį skirtingų sektorių obligacijų pasirinkimą, mažinant nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus (ypač Baltijos šalių) vertybinių popierių koncentracijos riziką klientų portfeliuose. Pavyzdžiui, dabar „Evernord Bond Fund“ portfelyje – tik dviejų NT įmonių obligacijos, šios bendrovės veikia Suomijoje ir Švedijoje. Fondas yra numatęs, kad NT dalis bendrame portfelyje neturi viršyti 15%.

Šiuo metu fondo portfelyje – 30 skirtingų įmonių obligacijų, investuota į 14 skirtingų pramonės sektorių įmonių obligacijas, o portfelyje esančių obligacijų emitentai – iš 12 skirtingų šalių.

Kaip tarifai paveiktų obligacijas?

Ieškoti patrauklių investavimo krypčių ir diversifikuoti investicijų portfelius šiuo metu skatina ne vien finansų valdymo logika, bet ir geopolitinės bei makroekonominės aplinkybės, pabrėžia G. Rutkauskas.

„Neapibrėžtumas ir nežinia, kurią lemia JAV prezidento Donaldo Trumpo prekybos tarifų eskalavimas, gali turėti įtakos įmonių pelningumui, o tai veikia akcininkų grąžą. Vis tik net įmonių pelnui sumažėjus iki minimumo, dažniausiai jos gali aptarnauti savo skolą, į kurią ir investuoja „Evernord Bond Fund“. Tai įmonės, kurių pelningumas sumažėjęs, tačiau išgyvenimo problemų šios bendrovės neturi“, – paaiškina fondo valdytojas.

Kai kurios „Evernord Bond Fund“ esančios įmonių obligacijos parodė gerus rezultatus, kuomet Europoje, ypač Vokietijoje, buvo apsispręsta didinti investicijas į gynybos pramonę. Tai reiškia geresnius lūkesčius metalo apdirbimo, sunkiosios pramonės segmentuose, kurių įmonės gali tikėtis užsakymų sektoriuose, susijusiuose su gynyba ir infrastruktūra.

Obligacijos reagavo santūriai ir tuomet, kai JAV prezidentas pagrasino 25 proc. tarifą pritaikyti visiems ne JAV pagamintiems automobiliams. „Dėl to buvo daug nerimo rinkose, buvo smarkiai paveiktos akcijos, bet obligacijos reagavo ramiau. Akcijos – itin dinamiškas, sparčiai besikeičiantis rinkos atvaizdas, kadangi pirmiausia, kilus sunkumams, nukenčia akcininkai. Kai akcijų vertė artėja link nulio, tuomet poveikis obligacijų kainoms sustiprėja, nes obligacijos turi buferį – akcininkų kapitalą“, – pažymi G. Rutkauskas.

Obligacijos – saugiau

Pastaruoju metu daug diskutuojama apie makroekonomines aplinkybes – ar bus recesija JAV, ar euro zona išlaikys kol kas labai trapų augimą?

„Jei būtų recesija, centriniai bankai dar labiau mažintų palūkanas, dėl to įmonėms taptų lengviau aptarnauti skolą. Bet kuriuo atveju, recesijos atveju obligacijos yra saugesnės už akcijas. Fonde turime 14 skirtingų sektorių, ne kiekvieną iš jų recesija veiktų taip pat. Pavyzdžiui, fondo portfelyje yra dviejų Prancūzijos ir Ispanijos bendrovių, valdančių kasdieninių prekių prekybos tinklus, obligacijos. Recesija teturi mažai įtakos būtiniausių prekių apyvartai, tad ir šios obligacijos paskutiniu metu rodo gerus rezultatus“, – pavyzdį pateikia „Evernord Bond Fund“ valdytojas.

Fondo portfelio įvairovė

Profesionalų komanda, atrenkanti „Evernord Bond Fund“ obligacijas, dėmesį yra sutelkusi į sektorius, kurių įmonės gali mokėti didesnes palūkanas.

„Stebime įvykius rinkoje, atliekame nuolatinę sektorių, atskirų šalių ekonominę analizę. Ieškome sektorių, kurie šiuo metu yra savo verslo ciklo apačioje ir yra tikėtina, kad ciklas kinta į gerąją pusę. Pavyzdys – Skandinavijos NT sektorius, praėjusiais metais atrodęs prastai, o dabar atsigaunantis. Mums taip pat padeda ilgametė partnerystė su Suomijos „Evli“ grupe ir kitais Skandinavijos finansų rinkos žaidėjais. Šiuo metu Skandinavijos obligacijų rinka viršija 300 mlrd. eurų ir yra antra pagal dydį Europoje“, – pasakoja G. Rutkauskas.

Vasario pabaigoje „Evernord Bond Fund“ investicijose pagal sektorius didžiausios dalys teko gamybai (15 proc.), finansinėms paslaugoms (13 proc.), kitoms paslaugoms (10 proc.). Toliau rikiuojasi vartojimo finansai, mažmeninė prekyba ir kt.

Pagal šalis, fondas daugiausia investavo Vokietijoje (22 proc.), Latvijoje (14 proc.), Ispanijoje ir Prancūzijoje (po 11 proc.). Lietuvoje buvo investuota 8 proc. nuo fondo dabartinės vertės.

„Evernord Bond Fund“ – pirmas tokio tipo obligacijų fondas Lietuvoje, kuomet fondo laikotarpis yra ribotos trukmės – 5 metai. Investavimo laikotarpis planuojamas 1,5 metų nuo platinimo pradžios ir truks iki šių metų pabaigos. Pasibaigus investavimo laikotarpiui, kas ketvirtį bus išperkama dalis fondo vienetų ir išmokami dividendai iki 8%, taip kiekvieną ketvirtį fondo investuotojams generuojant periodines pajamas. Taip patenkinamas investuotojų poreikis gauti periodines pajamas ir sumažinama reinvestavimo rizika.

Komentarai