2019-03-19 11:32

Bankų koncentracija: išaugusios būsto paskolų maržos, pelnas, lyderiai ES pagal efektyvumą  

Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Praėjusiais metais Lietuvos bankų sektoriuje veikiančių bankų pelnas didėjo beveik 50%, iki beveik 358 mln. Eur. Augo paskolų portfelis, gerėjo turto kokybė.

„Bankai tikrai negali skųstis praėjusių metų rezultatu“, – pristatydamas praėjusių metų šalies bankinio sektoriaus rezultatus kalbėjo Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Tai — didžiausias bankų sektoriaus pelnas nuo pat 2007 m.

[infogram id="4c89fe99-ff2e-4671-ad7c-d93782b0381b" prefix="L5c" format="interactive" title="Bankų sektoriaus pelnas 10 metų"]

Per praėjusius metus šalyje veikiančių bankų paskolų portfelis augo 6,7%, arba 1,3 mlrd. Eur. Visas paskolų portfelis sudarė per 20 mlrd. Eur.

Pasak LB, gyventojams ir verslui suteiktų paskolų vertė pasiskirsčiusi beveik po lygiai. Skolinimas gyventojams pernai augo sparčiai, 8,4% – iki 9,5 mlrd. Eur, skolinimas verslui – 4,8%, iki 9,7 mlrd. Eur. Pernai gyventojams suteiktų paskolų vertė ūgtelėjo beveik 740 mln. Eur, verslui – beveik 450 mln. Eur.

Kartu su augančiu skolinimu augo ir bankų turtas – 4,7%, iki 28,6 mlrd. Eur.

[infogram id="ca423279-33f9-4d5b-95bc-4bd8484eaf5f" prefix="JGF" format="interactive" title="Bankų turtas"]

Gerėjančius bankų sektoriaus rezultatus lemia augantis kreditavimas, kurį savo ruožtu lemia ekonominis ciklas.

„Lietuvos ekonomika vystosi virš potencialo, ir palankios palūkanos, kurios išlieka žemos“, – komentavo p. Vasiliauskas.

Kitas pelno augimo šaltinis – dėl padidėjusios koncentracijos (sumažėjusios konkurencijos) išaugusios būsto palūkanų maržos. LB skaičiuoja, kad per praėjusius metus būsto paskolų palūkanos padidėjo nuo 2,09% iki 2,32%.

„Manome, kad pagrindinis faktorius palūkanų augimo yra koncentracija bankų sektoriuje. Ji didėja. Kadangi „Luminor“ šiandien vis dar yra konsolidavimosi procese, natūralu, kad aktyviausi žaidėjai paskolų rinkos yra „Swedbank“ ir SEB, – aiškino LB Valdybos pirmininkas. – Paskutiniai pora mėnesių rodo, kad palūkanų augimas sustojo, bet mano galva, koncentracinis faktorius labai svarbus.“

Išaugusi koncentracija – sumažėjusi konkurencija lemia, kad Lietuvoje veikiantys bankai yra vien efektyviausių visoje ES, vertinant pagal sąnaudų ir pajamų santykį.

„Paskolų palūkanų maržų augimo kontekste“, – tarstelėjo p. Vasiliauskas. [infogram id="55b3c6c0-d7ac-4a86-90ab-d4a0367b7e39" prefix="CjG" format="interactive" title="Bankų efektyvumas"]

Skalbimo prevencija

LB praneša 2017–2018 m. atlikęs 13 su pinigų plovimo prevencija susijusių tyrimų, 5 iš jų – bendradarbiaujant su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Vienas patikrinimas trunka 2–3 mėnesius.

„Reikia turėti mintyje, kad patys bankai atsakingi už pinigų plovimo prevenciją, bankai nusistato savo tvarkas, pasiruošia infrastruktūras, kontrolės procedūras, vertina riziką. Taigi pirma fronto linija yra komerciniai bankai. LB yra antra fronto linija. Be abejo, mes turime visas galimybes. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su FNTT. Kiekviena inspektavimo ataskaita yra perduodama FNTT“, – komentavo p. Vasiliauskas.

Šiaurės regiono bankus krečiant pinigų plovimo Baltijoje skandalams, Lietuvos banko valdybos pirmininkas pabrėžia, kad šalies bankinis sektorius „istoriškai niekada neturėjo apetito“ nerezidentų indėliams. Lietuvoje užsienio piliečių ir įmonių indėliai sudaro 2,5%, palyginti su 7,3% Estijoje ir 20,3% Latvijoje.

Pervedimai į užsienį sudaro 3,6% visų pervedimų vertės.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas į nuogąstavimus dėl galimo Šiaurės šalių bankų traukimosi iš Baltijos šalių dėl kilusio skandalo atsako neturįs tokios informacijos.

„Kad galimi tam tikri pasikeitimai struktūroje, pavyzdžiui, „Luminor“, „Citadele“ (persitvarkymas į filialus – VŽ), tai jie visą laiką yra ant lėkštutės, ieškant optimalaus varianto. Bet apie pasitraukimą nedrįsčiau kalbėti. „Danske“ sprendimas buvo priimtas seniai, gerokai seniau prieš pinigų plovimo skandalą. Todėl remtis šita prielaida, sakant, kad gal pasitrauks, nėra teisinga, – komentavo p. Vasiliauskas.  – Ar ramu? Be abejo, kad neramu, nes sakiau, kad koncentracija yra didelė. Pasitraukimas tikrai padarytų poveikį ekonomikai. Skolinimas paveiktų BVP ir ekonomikos augimą.“

Žemiau lentelėje — didžiausių šalyje veikiančių bankų rezultatai už praėjusius metus.

[infogram id="701cefb4-c09a-49fc-ba11-6a054447cf26" prefix="ZMS" format="interactive" title="Bankų rezultatai 2018"]

52795
130817
52791