Sveikatos duomenų rebusas: slėpti ar nesibaiminti?

Reklama publikuota: 2021-10-13
Andrius Iškauskas, advokatas, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ partneris: „Atskleidžiant bet kokius savo duomenis, svarbiausia žinoti, kam jie bus panaudojami.“ V. IVANOVO NUOTR.
svg svg
Andrius Iškauskas, advokatas, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ partneris: „Atskleidžiant bet kokius savo duomenis, svarbiausia žinoti, kam jie bus panaudojami.“ V. IVANOVO NUOTR.

Europos Sąjungoje 2018 m. įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR) visuomenė pradėjo akyliau vertinti asmens duomenų vertę ir svarbą. Pandemija ir karantinas palietė ir jautriausiais laikomų sveikatos duomenų atskleidimo klausimą, su kuriuo šiandien kasdien tenka susidurti ir gyventojams, ir verslui. Specialistai ramina, kad tam tikromis aplinkybėmis sveikatos duomenų parodymas nekelia didesnių rizikų, tačiau svarbu žinoti, kaip ir kam visi asmens duomenys yra naudojami.

Turbūt pats aktualiausias šiandienos pavyzdys – galimybių pasas. Dar prieš pandemiją buvo sunku net įsivaizduoti situaciją, kad žmonės būtų priversti dalintis duomenimis apie savo sveikatą su bet kuriuo verslu, prekybininkais ar pramogų organizatoriais. Advokatas Andrius Iškauskas, advokatų profesinės bendrijos „WINT law firm“ partneris, pastebi, kad jei ne BDAR, turbūt šiandien visuomenei nekiltų didesnio pasipiktinimo, nes dar prieš keletą metų asmens duomenimis rūpinosi ar apie juos galvojo retas. Vis dėlto, tam tikromis aplinkybėmis, net ir jautriausiais ir itin pažeidžiamais laikomi sveikatos duomenys gali būti atskleisti, o aplinkybės šiandien iš tiesų ypatingos.

„Šiandien tam yra ir logiškas pagrindimas, ir net teisinis paaiškinimas. Čia ant svarstyklių dedame du susikertančius gėrius: ant vienos pusės  –  žmogaus teisę į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, o ant kitos – visuomenės sveikatą ir žmonių gyvybes. Akivaizdu, kad visuomenės sveikata ir žmonių gyvybės nusveria, todėl reikalavimas leisti identifikuoti save ir atkleisti tam tikrą faktą apie sveikatą, atrodo, gana pagrįstas“, – sako A. Iškauskas.

Svarbiausia – tikslas

Ar tai galima daryti be jokių apribojimų, ar nėra perlenkiama lazda? Visa tai jau yra kiti klausimai, į kuriuos taip pat būtina atsakyti.  Pasak advokato, atskleidžiant bet kokius savo duomenis, svarbiausia, yra žinoti, kam jie bus panaudojami. Su galimybių pasu verslo atstovams yra parodoma tik asmens vardas pavardė, gimimo metai ir faktas, ar žmogus atitinka vieną iš kelių sveikatos kriterijų (skiepą, persirgimą ar testo atlikimą), nesigilinant, kuris kriterijus išpildomas. O svarbiausia, šie duomenys nėra fiksuojami, užrašomi, fotografuojami. Dar prieš skiepų atsiradimą buvo taikoma kiek kita tvarka: einant net į pramogų vietas ar maitinimo įstaigas reikėjo registruotis, taip pat paliekant savo vardą, pavardę bei kontaktinius duomenis. Natūralu, toks veiksmas kėlė žmonių nerimą ir sunkumų verslui, tačiau tuo metu jis taip pat buvo pateisinamas.

„Sunerimti reikėtų nebent tuo atveju, jei duomenų renkama neproporcingai per daug arba jei jie būtų panaudojami kitam tikslui, ne visuomenės sveikatos užtikrinimui. Pavyzdžiui, jei pagal surinktus duomenis koks nors verslas pradėtų siųsti reklamines žinutes, tai jau būtų neteisėtas panaudojimas ir verslui už tai grėstų ne tik atsakomybė, bet ir rimta žala reputacijai“,  – sako A. Iškauskas.

Pasak jo, renkant bet kokius sveikatos duomenis ar iš klientų, ar įmonės viduje iš darbuotojų, labai svarbu perteklinai jų nekaupti, netvarkyti, kai jie pasidaro nebereikalingi, ir nenaudoti jų jokiems kitiems tikslams. O pats faktas, kad einant į prekybos centrą, restoraną ar darbovietėje dėl aplinkinių saugumo prašoma atskleisti skiepijimo, testavimo ar persirgimo faktą, neturėtų kelti nerimo.

„Kai perkant, pavyzdžiui, alkoholinius gėrimus, pardavėjui kyla abejonių dėl amžiaus ir jis paprašo asmens dokumento, dėl to žmonėms juk nėra pikta. Galimybių paso tvarka šiandien yra labai panaši. Kartais atrodo, kad tas pasipiktinimas dėl asmens duomenų yra ir truputį pasiteisinimas ar pasinaudojimas BDAR svarba. Nes iš tiesų, yra daugybė atvejų, kai tuos duomenis žmonės mėto į kairę ir į dešinę, ypač internete, ir net neįsivaizduoja, kaip vėliau jie iš tiesų yra panaudojami“, – sako A. Iškauskas.

Asmens kodas ar adresas

Advokatas pažymi, kad duomenų atskleidimo rizikos labai priklauso pirmiausia nuo to, kam duomenys yra atskleidžiami. Jei tai notaras, teisininkas ar panašiai – baimintis nereikia. Bet neretas atskleidžia labai daug duomenų internete, mažiau žinomose svetainėse. O tai jau yra rizikinga. Antras svarbus faktas –  kiek duomenų yra atskleidžiama.

„Pavyzdžiui, žmonės turi ypač didelę baimę dėl asmens kodo. Labai ilgą laiką tam asmens kodui buvo suteikta kažkokia labai ypatinga reikšmė. Neva jis ypatingesnis už kitus duomenis. Bet tam pagrindo nėra. Žinodami asmens kodą, piktavaliai negali su juo padaryti nieko daugiau nei su vardu pavarde ar gimimo metais. Kartais žinoti namų adresą gali būti pavojingiau“, – sako A. Iškauskas.

Tačiau kiekvienas papildomas asmens duomuo rizikas jau didina. Jei kažkas žino vardą, pavardę, gimimo metus ar asmens kodą, vėliau dar sužino adresą ar darbovietę arba kitus kontaktinius duomenis, tai jau didina galimybę paveikti. Kita vertus, žmonės dažniausiai bijo labai asmeninių pavojų ar rizikų, kad bus pasinaudota jų asmenybe ir padaryta asmeninės žalos. Pasak A. Iškausko, asmens duomenys dažniau yra naudojami tokiems tikslams, kurie daro žalą ne konkrečiam asmeniui, o visai visuomenei.

Nematoma grėsmė

„Didžiausias pavojus slypi tame, kad tie iš visur surenkami asmenų duomenys yra akumuliuojami, jungiami su kitais ir naudojami žmonių elgesio analizei, reklamoms, informacijos kryptingam dozavimui. Ne paslaptis, kad  visas BDAR labiausiai buvo nukreiptas į didžiuosius technologijų milžinus, kurie yra surinkę labai daug informacijos apie mus ir pagal tą informaciją kuria savo verslo modelį“, – sako A. Iškauskas.

Šį procesą advokatas prilygina klimato atšilimui. Vis supranta, kad tai vyksta, bet kol nepaliečia žmonių asmeniškai, problema atrodo mažiau reali ar grėsminga. Tačiau galiausiai tai paveikia visus.

„Jei kažkas turi duomenų apie mane, paieškos rezultatus gali priderinti pagal mano profilį. Tai reiškia, kad pamatysiu tai, ką kažkas man nori parodyti, bet, galbūt, bus apribota prieiga prie kitos informacijos ir nepamatysiu to, kad man svarbu. Tai  – hipotetinė grėsmė, asmeniškai lyg ir nieko labai blogo nenutinka, bet su laiku visai visuomenei ir socialiniams sluoksniams gali būti padaryta didelė įtaka“, – sako A. Iškauskas.

Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, per rinkimus ar diskutuojant labai prieštaringomis temomis, kryptingas informacijos dozavimas gali padaryti poveikį atskirų visuomenės grupių mąstymui ir net priimamiems sprendimams. Todėl savo asmens duomenis saugoti, vertinti bei domėtis, kaip jie yra panaudojami, yra svarbu.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Sveikatos duomenų rebusas: slėpti ar nesibaiminti? Verslo tribūna

Europos Sąjungoje 2018 m. įsigaliojus Bendrajam duomenų apsaugos reglamentui (BDAR) visuomenė pradėjo akyliau...

Rethink! Business
2021.10.13
Verslo projektų valdymo ekspertas: Tai neišvengiamai susiję su rizikom ir skeletais spintoje Verslo tribūna

Projektas versle – kai kuri kažką nauja ir ankstesnė patirtis nelabai gali padėti, sako bendrovės  „Mažeika...

Rethink! Business
2021.10.07
Ką CEO gali pažadėti 2022 metais? Verslo tribūna

Pandeminis laikotarpis analitikus skatina ieškoti paralelių su praeitimi, ir nėra staigmena, kad prisimenama...

Rethink! Business
2021.09.23
Sėkmei reikia ir ambicijos: „Pigu.lt“ patarimai startuojantiems internete Verslo tribūna

Pandemija išryškino e. prekybos poreikį ir šis kanalas šiandien kaip niekad svarbus, tačiau jame galioja...

Rethink! Business
2021.09.23
Nesėkmingi projektai reiškia nuostolius: kaip vadovai gali sumažinti rizikas? Verslo tribūna

Nesėkmingas projektas organizacijai reiškia nuostolius – kartais šimtus, kartais tūkstančius, o kai kuriais...

Rethink! Business
2021.09.08
Verslo aplinka: audra aprimo, bet kursą gali tekti keisti Verslo tribūna

Nuo pandemijos pradžios praėjo pusantrų metų, ir jau galima pasakyti, kad Lietuvoje dauguma bendrovių su jos...

Rethink! Business
2021.09.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku