Elektromobilių revoliucijos galimybės – ne visiems

Sugebėję prisitaikyti prie pokyčių ne tik išgyvens – jie klestės. Transporto pramonės revoliuciją pasikinkę Lietuvos verslininkai mato ir galimybių, ir sunkiai išsprendžiamų rebusų.

Vidaus degimo variklių ir elektros motorų kova yra sena kaip pati automobilizacija: XIX a. pabaigoje pradėjus pramoninę automobilių gamybą, viršenybę laikė elektromobiliai. 1900 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose elektromobilių buvo beveik dvigubai daugiau nei varomų benzinu. Lūžį suformavo Henry Fordas, kuris pasiūlė masėms prieinamą, tuomet neregėto populiarumo sulaukusį benzininį „Ford T“.

Nors dar praėjusio amžiaus pabaigoje prancūzų kompanijos „Renault“ ir PSA gamino įvairius elektra varomus serijinius „Renault Clio“ ir „Peugeot 106“ modelius, o vėliau 2010 m. „Nissan“ pasiūlė pirmąjį ličio jonų akumuliatoriaus varomą, kasdien naudoti tinkamą hečbeką „Leaf“, elektromobilių galimybėmis privertė patikėti Elono Musko „Tesla“. Brangūs, bet pažangūs, labai greiti, talpių akumuliatorių varomi ir kasdienai puikiai tinkami amerikietiški elektromobiliai sugebėjo įrodyti, kad ši pavara vėl turi ateitį.