Pavel Kveten: „Logistikos sektorius keičiasi greičiau nei bet kada – išliks tie, kurie geba jungti žmones, duomenis ir tikslą“

Vienas svarbiausių ekonomikos ramsčių

„Lietuva išlieka viena stipriausių logistikos valstybių regione. Ši industrija kuria apie 12 proc. BVP ir palaiko plačią ekonomikos ekosistemą: nuo kelių transporto iki technologijų, finansų ir paslaugų. Sektoriuje dirba apie 150 tūkst. žmonių, o šalies keliuose registruota daugiau kaip 80 tūkst. vilkikų. Toks mastas yra tik keliose Europos valstybėse“, – sako P. Kveten.

Anot jo, nors transporto paslaugų eksportas mažėja dėl ES reguliavimo pokyčių ir veiklų perkėlimo į kitas šalis, pats krovinių pervežimo poreikis regione išlieka stabiliai aukštas. Tai reiškia, kad sektoriaus svarba Lietuvos ekonomikai nemažėja – keičiasi tik veiklos geografija ir konkurencinės sąlygos.

Lietuva ilgą laiką buvo tarp lyderių pagal tarptautinių pervežimų apimtį, tačiau, anot P. Kveten, ši pozicija šiandien nėra savaime garantuota. Lenkija aktyviai plečia transporto infrastruktūrą ir siūlo lankstesnę reguliacinę aplinką, todėl dalis vežėjų renkasi veiklą perkelti ten. Rumunija ir Bulgarija sparčiai auga dėl žemesnių kaštų, o Vokietija ir Skandinavija investuoja į aukštos pridėtinės vertės logistikos sprendimus.

„Tai, su kuo susiduriame Lietuvoje, nėra izoliuotas reiškinys. Tai visos Europos struktūrinė transformacija. Kitaip tariant, konkurencija vyksta ne tarp įmonių, o tarp modelių, kaip valstybės ir organizacijos geba prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių“, – teigia P. Kveten.

Pasak jo, „Girteka“ sieks išlaikyti konkurencingumą sparčiai kintančiame sektoriuje, o pagrindas tam – įmonėje sukauptos kompetencijos, ekspertiškumas ir technologijos. Grįžęs vadovauti organizacijai, P. Kveten pabrėžia, kad sustiprinusi vidinius procesus, pasitelkusi motyvuotą komandą ir greitai reaguodama į rinkos pokyčius, įmonė pasieks užsibrėžtus tikslus ir užtikrins veiklos stabilumą.

Kertinė sąlyga – stipri komanda

Kalbėdamas apie logistikos ateitį, P. Kveten pirmiausia akcentuoja žmones ir vidinių procesų kokybę. Jo teigimu, stipri organizacija prasideda nuo aiškių lūkesčių, skaidrios komunikacijos ir tikslaus supratimo, kaip kiekvieno darbas prisideda prie bendros krypties. Tam būtinas ir nuolatinis tobulėjimas bei asmeninė atsakomybė už savo veiklą – pasak vadovo, tik tada, kai žmonės prisiima atsakomybę už rezultatą ir nuosekliai kelia savo kompetencijas, organizacija gali veikti greitai, užtikrintai ir vieninga kryptimi.

„Po 3 metų grįždamas į „Girteką“ jaučiu tą patį užsidegimą, atsidavimą ir komandinio darbo atmosferą. Žmonės geba greitai mokytis ir prisitaikyti, tačiau tam turi būti sukurta erdvė. Kai kiekvienas žino savo tikslą ir supranta, kaip jį pasiekti, atsiranda ir atsakomybė, ir motyvacija“, – dalijasi vadovas.

P. Kveten pabrėžia, kad logistikos sektorius Lietuvoje dažnai klaidingai suprantamas tik kaip vairuotojų, sandėlių ir Excel lentelių pasaulis, nors reali kasdienybė jau seniai kitokia. Vadovo teigimu, šiuolaikinės logistikos įmonės turi modernius biurus, tarptautines komandas, mokymų programas, pažangias technologijas ir plačias karjeros galimybes. Ši sritis itin palanki jauniems talentams ugdyti: žmonės greitai perpranta veiklos specifiką, gali sparčiai augti ir užsidirbti konkurencingą atlyginimą.

„Norime, kad komandoje neliktų neapibrėžtumo. Aiškūs procesai, sąžiningas įvertinimas ir nuosekli komunikacija leidžia žmonėms sutelkti energiją į rezultatą“, – pabrėžia jis.

Vadovas priduria, kad „Girteka“ ne kartą parodė gebėjimą greitai reaguoti į pokyčius: „Tai ne nuolatiniai radikalūs pokyčiai, o nuoseklus gebėjimas prisitaikyti tiek prie rinkos, tiek prie vidinių pokyčių. Tokia kultūra kuria efektyvumą ir suteikia darbuotojams erdvės augti kartu su organizacija.“

Tęs vieną svarbiausių projektų – procesų skaitmenizaciją

Skaitmenizacija, pasak P. Kveten, jau tapo vienu svarbiausių „Girtekos“ veiksnių, keičiančių ne tik bendrovę, bet ir visą logistikos sektorių regione. Pradėjusi skaitmenizacijos kelią, grupė išsikėlė ambicingą tikslą – pasiekti vienus geriausių efektyvumo rodiklių industrijoje. Turint 6 tūkst. vilkikų, 7 tūkst. puspriekabių ir kasmet pervežant daugiau kaip 600 tūkst. pilnų krovinių, efektyvi procesų kontrolė tampa kritiniu konkurenciniu veiksniu.

„Skaitmenizacija reiškia ne tik technologinių sprendimų diegimą. Tai visos vertės grandinės valdymas – nuo finansų ir operacijų iki parko priežiūros ir vairuotojų darbo organizavimo. Tikslūs duomenys leidžia priimti teisingus sprendimus, prognozuoti poreikius ir užtikrinti atitiktį griežtiems Europos Sąjungos reikalavimams“, – aiškina P. Kveten.

Anot jo, skaitmenizacijos projektas jau duoda apčiuopiamų rezultatų: gerėja maršrutų planavimas, greitėja sprendimų priėmimas, mažėja žmogiškųjų klaidų tikimybė, o transporto parkai tampa efektyvesni ir tvaresni.

„Vis dėlto tokia veiklos transformacija reikalauja visos organizacijos įsitraukimo, kantrybės ir ryžto keistis, todėl ji tampa ne tik efektyvumo didinimo priemone, bet ir stipria talentų ugdymo platforma“, – pabrėžia P. Kveten.

Iššūkiams ruošiasi proaktyviai

Lietuvos logistikos sektorius, nors ir brandus, nuolat susiduria su darbo jėgos trūkumo, sąnaudų augimo ar griežtėjančio reguliavimo iššūkiais.

„Nuolat trūkstant darbo jėgos, griežtėjant reguliavimams ir augant kaštams Lietuvoje bei Europoje, stebime situaciją tiek išorėje, tiek organizacijos viduje. Į vienus pokyčius reaguojame operatyviai, o kitiems svarbu pasiruošti proaktyvias strategijas, leidžiančias iš anksto numatyti galimus iššūkius ir į juos reaguoti“, – kalba P. Kveten.

Vadovas apibendrina, kad nuolatinė savirefleksija ir žvilgsnis abiem kryptimis – į rinkos tendencijas ir vidinius procesus – suteikia pranašumą: „Gebėjimas greitai adaptuotis, priimti duomenimis grįstus sprendimus ir drąsiai koreguoti veiklos kryptis leidžia užtikrinti verslo tvarumą, stabilumą ir sėkmę regione net sudėtingomis sąlygomis.“