Vartojimas prieš žiediškumą, arba Kokius senelių turėtus įgūdžius verslui vertėtų prisiminti

Konferencija „Tvarumo planas“, iš kairės Jorūnė Juodžbalytė, Simonas Barsteiga ir Dalia Jokubauskienė. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Žiediškumas rūpi retam – iki ištinka kritinė situacija, kai nebelieka kito kelio, kaip tik grįžti prie mūsų senelių ar prosenelių įvaldytų įgūdžių: perdaryti, perkonstruoti, perlydyti ar persiūti. Dalia Jokubauskienė, antrinių žaliavų perdirbimo bendrovės „Elemental Group“ tvarumo vadovė, sako, jog Lenkija žiediškumo požiūriu yra priekyje mūsų – šioje šalyje jau užbaigtos dvi ir statoma trečia gamykla, skirta metalų, tokių kaip ličio ar kobalto gryninimui, jų atgavimui iš senų elektronikos prietaisų. Ji retoriškai klausia: ar europiečiai tokie turtingi, kad paliktų vertingus metalus sąvartynuose?

„Mes praradome tikrąjį vertės suvokimą, – tokia įžvalga apie žiedinę ekonomiką konferencijoje „Tvarumo planas“ pradėjo Vilma Burškytė, „VMG grupės“ Tvarumo departamento vadovė. – Gyvename planuoto daiktų sustojimo (sugedimo – VŽ) pasaulyje, vartotojiškumo pasaulyje. Nebevertiname, kiek įdėta žaliavų ar žmonių darbo gaminant vieną ar kitą daiktą.“

Jos teigimu, daugelis verslų tiesiog išmeta įvairias žaliavas, nesusimąstydami, kad tokiu būdu praranda potencialų pelną. Pagrindinis žiediškumo tikslas – ne pavyzdingai užpildytos tvarumo ataskaitos, o daikto, žaliavos vertės išsaugojimas.