Briuselio sprendimus lemia lobistų sviestas

„Lobizmas Briuselyje – tai alyva, kuri leidžia ratams suktis“, – savo knygos „ES superlobizmas: nugalėti Briuselyje“ aprašyme teigia lobistas Milosas Labovicius. „Netepsi – nevažiuosi“, – sako lietuviška išmintis. Europos sostine vadinamame Briuselyje nė vienas procesas, nė vienas vakarėlis neapsieina be žmonių, darančių įtaką politikams.

Vienam eurobiurokratui – mažiausiai vienas lobistas. Taip galima būtų įvardyti lobistų skaičių Briuselyje. Europos Komisijoje dirba maždaug 32 tūkst. žmonių, Europos Parlamente – 7,5 tūkst., Europos Taryboje – 3,5 tūkst. Tai ne tik Briuselis, bet ir Liuksemburgas, Strasbūras ir kitos vietos, kuriose veikia ES institucijos.

Oficialus ES „Skaidrumo registras“ skelbia, kad šiuo metu sužymėta daugiau nei 12 tūkst. lobistine veikla užsiimančių – nuo atskirų veikėjų ir advokatų kontorų iki nevyriausybinių organizacijų – mokslinių centrų („think-tankų“) ir religinių organizacijų. Skaičiuojama, kad šiose organizacijose Briuselyje dirba apie 30 tūkst. asmenų. Bet prie lobistų dar galima pridėti regionų-miestų atstovybes, kurių Belgijos sostinėje yra virš 220 (nuo Kroatijos sostinės Zagrebo oficialios atstovybės iki kurios nors Vokietijos žemės atstovybės).