Turkija – juodoji NATO avis

Recepas Tayyipas Erdo?anas elgiasi nedemokratiškai, perka iš rusų ginklus, glėbesčiuojasi su Vladimiru Putinu ir savo geopolitinius interesus įgyvendina nedemokratiškomis priemonėmis. Kayhano Ozero / AFP nuotr.

Kai išsivadavę iš sovietinės okupacijos pančių pasirinkome ilgą, bet pergalingą kelią į NATO, gerai žinojome, kur einame. Tai buvo kolektyvinės gynybos aljansas, po 40 metų kietos priešpriešos parklupdęs ant kelių Blogio imperiją.

Galingiausia karinė ir politinė jėga planetoje (ir artimame kosmose), įrodžiusi, jog gali sutriuškinti gerai ginkluotą diktatorių Azijoje ir subombarduoti Serbiją, kad įvestų tvarką Balkanuose. O Aljanso narė Turkija mums buvo labiau kurortinė ir prekybinė šalis nei NATO sąjungininkė. Ar galėjome bent įsivaizduoti, kokių vidinių iššūkių sulauksime iš jos po 15 metų narystės?

Į šią gynybos organizaciją atskridome kaip ant sparnų, o 2004 m. virš mūsų galvų jau išsiskleidė plieniniai NATO sparnai. Kai 2008 m. Rusija užpuolė Sakartvelą, nesijautėme taip nesaugiai, kaip kad jautėmės Rusijai traiškant Čečėniją. Tik Rusijos agresija Ukrainoje mums vėl priminė, kokia trapi gėlė yra taika ir kad ją galima apsaugoti tik aštriais spygliais. O nuo kelių besikelianti Rusija netrukus smogė Sirijoje. Nesunku prisiminti, kaip mes sekėme kiekvieną didžiųjų NATO valstybių Europoje vadovų žodį ir veiksmą, diskutavome ir kritikavome. Nes MUMS, asmeniškai MUMS, reikėjo saugumo ir kitos NATO šalys privalėjo jį garantuoti. Mums patiems nereikėjo nieko atsisakyti.