Baltijos šalių obligacijų rinkos brandą skatina mažmeniniai investuotojai
„Artea“ banko finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė paneigia anksčiau Baltijos regione vyravusį mitą, kad mūsų šalyse į obligacijas daugiausia investuoja instituciniai investuotojai.
„Priešingai, naujausios tendencijos rodo, kad fiksuotų pajamų rinkose labai išaugo mažmeninių investuotojų aktyvumas. Jiems atrodo patrauklios vietos įmonių siūlomos obligacijos, ir dažnai vidutinėse ir mažose emisijose mažmeniniai investuotojai gali sudaryti net daugiau nei 70 proc. nuo visų investuotojų. Pagrindinis jų tikslas – siekis įdarbinti savo lėšas“, – teigia E. Džiugytė.
Iki menamo milijono – ne vienas kelias
Vienas iš investuotojų dėmesį traukiančių veiksnių – obligacijų grąža, kuri pastaruosius keletą metų neretai būdavo dviženklė. Tačiau aukštų obligacijų palūkanų laikotarpis – nebūtinai ilgalaikis, ką rodo ir pastarųjų mėnesių pokyčiai, kintant makroekonominei aplinkai, o įmonėms balansuojant įvairius finansavimo šaltinius.
Pagrindinis akcentas, svarstant investavimo į obligacijas ilgalaikę strategiją, neturėtų būti „auksinės“ palūkanos, teigia „Artea“ banko finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė.
„Kalbame apie ilgalaikį požiūrį į obligacijas, kaip investavimo priemonę, finansinę discipliną ir nuoseklią investavimo strategiją, kuomet kas mėnesį investuojant 300-500 eurų, įmanoma susikurti stabilią ateitį ir užsitikrinti, kad pinigai uždirbtų pinigus“, – paaiškina „Artea“ banko atstovė.
Ji siūlo pasvarstyti, kaip uždirbti menamą svajonių milijoną, taikant tris investavimo scenarijus – konservatyvų, subalansuotą ir agresyvų, juolab šiuo metu rinkoje galima pasirinkti tarp labai skirtingų obligacijų užtikrinimo lygių ir skirtingų instrumento grąžų visose trijose investavimo kategorijose.
E. Džiugytės skaičiavimu, pagal subalansuotą modelį, obligacijų palūkanoms siekiant 8-9 proc. ir kas mėnesį investuojant po 500 eurų, milijonas „kišenėje“ atsirastų per 31 metus.
Pagal konservatyvų scenarijų, jeigu palūkanos siektų 5-6 proc., ir būtų investuojami tie patys 500 eurų kas mėnesį – iki milijono prireiktų apie 40 metų investavimo.
Pagaliau, E. Džiugytės skaičiavimais, agresyviu scenarijumi (obligacijų palūkanos10-13 proc.) šis rezultatas būtų pasiektas per 25 - 30 metų.
Visais scenarijais daroma prielaida, kad investuotojas pradėtų nuo 500 eurų pirmodios investicijos, visą laikotarpį būtų obligacijų su atitinkamo dydžio palūkanomis pasiūla ir visos emisijos būtų sėkmingai išpirktos.
Kokį scenarijų turėtų rinktis žmonės pagal savo amžių?
„Jaunas specialistas, neturintis daug įsipareigojimų, galėtų prisiimti didesnę riziką ir drąsiau planuoti ateitį. Vidutinio amžiaus etape, daugėjant įsipareigojimų (būstas, šeima ir pan.), finansų valdymo grafikas turėtų būti planuojamas labai kruopščiai – šiuo laikotarpiu obligacijos yra tinkamesnės, nes leidžia planuoti pinigų srautus. Pagaliau, kuomet didieji gyvenimo „kalnai“ jau įveikti, vėl galima grįžti prie aukštesnės rizikos investavimo produktų“, – paaiškina E. Džiugytė.
„Sniego gniūžtės“ efektas
„Artea“ banko finansų rinkų departamento vadovė patikina, kad svarbiau ne tai, kiek investuojama, o kada pradedama tai daryti ir kiek laikomasi finansinės drausmės reinvestuojant.
„Tarkime, pradėjote investuoti 2025 metais. Investuojate 300 eurų per mėnesį, vidutinė grąža siekia 8 proc. – tai pasauliniuose indeksuose fiksuojama maksimali ilgojo laikotarpio grąža.
Po dešimties metų įsijungtų „sniego gniūžtės“ efektas, kai investicijos augtų ne tik dėl pradinės sumos, bet ir dėl palūkanų, kurias galėjote uždirbti. O po 15 – 17 metų pinigai gali pradėti dirbti už jus“, – teigia E. Džiugytė.
Anot jos, blogiausias sprendimas – nedirbantys pinigai.
„Kartais svarstome taip – suplanavau, kur išleisiu atlyginimą ir investavimui nieko neliko. Pakeiskime požiūrį – gavę atlyginimą, pirmiausia atsidėkime sumą investavimui ir tada planuokime išleisti tai, kas liko“, – sako E. Džiugytė.
Pasak jos, renkantis investicijų į obligacijas kryptį, svarbu atkreipti dėmesį į palūkanų intervalus pagal ekonomikos sektorius. Pagal šį rodiklį Baltijos regione išsiskiria finansų sektorius (palūkanos siekia nuo 4 iki 14 proc.). Kituose sektoriuose intervalai mažesni: energetikos (obligacijų palūkanų intervalas nuo 5 iki 10 proc.), NT (nuo 7,5 iki 12 proc.), paslaugų (nuo 8 iki 11 proc.), žemės ūkio (nuo 8 iki 12 proc.), gamybos (nuo 6 iki 10 proc.)
Obligacijų rinkos perspektyvos
Ar gali nutikti taip, kad Baltijos šalių obligacijų rinka, kuri dar prieš kelerius metus buvo itin vangi ir vystėsi lėtai, vėl užsnūstų?
Kapitalo rinkų ekspertai to neprognozuoja. Ankstesnį obligacijų rinkos lėtumą lėmė istoriškai pigus bankų finansavimas, iki 2021–2022 m. leidęs įmonėms lengviau skolintis iš bankų.
Be to, mažmeninių investuotojų finansinis raštingumas buvo žemesnio lygio – jie dar nebuvo atradę kapitalo rinkų, pasikliovė bankų indėliais, o investavimą siejo su aukšta rizika. Obligacijoms išgyvenant sąstingį, stigo informacijos apie šį instrumentą.
Tačiau per pastaruosius kelerius metus Baltijos regiono obligacijų rinka reikšmingai subrendo, o įmonių ir investuotojų tarpusavio pasitikėjimo kultūra išaugo.
VERSLO TRIBŪNA
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą ilgą laiką buvo laikomos viena saugiausių kapitalo įdarbinimo formų. Tačiau tradicinė butų nuoma reikalauja laiko, priežiūros ir dažnai tampa papildomu darbu. Vis dažniau investuotojai ieško modelių, kurie leistų gauti pajamas be kasdienės priežiūros.
Nors neretai Lietuvoje manoma, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje yra brangiausias Baltijos šalyse, visgi Talinas išlaiko lyderio poziciją, vidutinė kvadratinio metro kaina su pilna apdaila Estijos sostinėje siekia beveik 5000 eurų. Tačiau pastarųjų metų dinamika rodo, kad investuotojų dėmesys sparčiai krypsta į kaimynines rinkas.
100 milijonų eurų – tiek pinigų investuotojai jau sutelkė per „Letsinvest“ platformą. Jos valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris sako, kad ši suma atspindi ne tik pelnytą investuotojų bendruomenės pasitikėjimą, bet ir sukurtą realią ekonominę naudą visiems – nuo naujų darbo vietų iki pastatytų būstų.
„Nasdaq“ patvirtina, kad rinkos patrauklumą augina didesnė emisijų įvairovė, emitentų aktyvumas ir kur kas didesnis investuotojų išprusimas bei atvirumas šiam instrumentui. Aiški, reguliari informacijos sklaida per „Nasdaq Baltija“ vertybinių popierių rinkos ekosistemą, „First North“ rinkos atsiradimas ir augimas dar labiau stiprina obligacijas kaip patrauklią Baltijos kapitalo rinkos dalį tiek įmonėms, tiek investuotojams.
Svarbu žinoti:
Čia pateikiama informacija yra tik pristatomasis rinkodaros pranešimas. Ji negali būti vertinama kaip pasiūlymas įsigyti kurių nors finansinių priemonių, jas parduoti ir (ar) sudaryti sandorį (-ius). Atkreipiame dėmesį, kad investavimas yra susijęs su tam tikra rizika, todėl, prieš priimdami sprendimą investuoti, susipažinkite su pasirinktos obligacijų emisijos dokumentais (Prospektu ar Informaciniu dokumentu). Primename, jogturite įvertinti, kad tam tikromis aplinkybėmis, kurios nepriklauso nuo AB „Artea“ banko valios ir veiksmų, jūsų investicijų vertė gali tiek didėti, tiek mažėti, o tam tikromis aplinkybėmis jūs galite prarasti visus investuotus pinigus, gali nukristi Jūsų investicijų vertė. Investavimo rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje, todėl praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis. AB „Artea“ bankas nėra atsakingas už Jūsų sprendimus, priimtus remiantis čia pateikiama informacija.
