2019-03-10 22:21

D. Katkus: pianistės G. Ručytės įdvasintas girdėjimas

Johno Macdougall (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Johno Macdougall (AFP / „Scanpix“) nuotr.
Kas yra didžiųjų muzikinių kultūrų stiprybė? Atmintis. Ne muziejų saugyklos, bet kasdienis savo meno praeities aktualizavimas. Tautos tapatybė plaukia iš atminties, lygiai kaip pirmykščiuose totemistiniuose ritualuose buvo aktualizuojami ne tik protėviai, bet ir jų dvasinės patirtys.

Vokiečiams Johannas Sebastianas Bachas ar Wolfgangas Mozartas yra kasdienė aktualių reikšmių pilna praktika. Jie prisimena seniausius savo muzikos atlikėjus, mokosi iš jų, seka jų tradicijomis arba nuolat leidžia jų XX a. darytus įrašus.

Ar ir lietuvių identitetas susijęs su Lietuvos muzikos praeitimi? Aiman, ne. Gyvename aplinkoje, kurioje agresyvus, vidutiniškas arba visai prastas, beskonis popsas, palaikomas kone visų medijų, radijų ir televizijų, užgožia viską, kas buvo praeityje, ir stumia į pakraščius rimtos muzikos vertę ir poveikį.

52795
130817
52791