Ketvirtoji pramonės revoliucija

Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas: „Daugelis akcininkų supranta būtinybę investuoti į išmaniąją gamybą ir tikrai nebeperka mechaninių staklių. Tačiau įmonės nėra pajėgios skirti investicijoms tiek lėšų, kiek reikėtų, tad laukia ES pinigų.“ Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Aštrėjanti demografinė problema verčia pramonę ieškoti išeičių. Ryškesnės kryptys yra dvi – kuo labiau automatizuoti gamybą ir ieškoti naujų būdų, kaip skatinti vidaus vartojimą.

Lietuva per praėjusį dešimtmetį prarado 13 proc. gyventojų, o prognozės skelbia, kad mūsų šalyje gyventojų mažės sparčiausiai visoje ES. Todėl vis garsiau diskutuojama apie būtinybę pereiti prie išmaniosios gamybos, kai skaitmeninėmis technologijomis paremtą tiekimo, gamybos ir realizacijos grandinės valdymo procesą organizuoja ir vykdo pačios skaitmeninės technologijos. Tai vadinama ketvirtąja pramonės revoliucija, arba Industry 4.0.

Tokių gamybos užuomazgų Lietuvoje jau yra. VŽ pasakota apie vieną moderniausių metalo apdirbimo įmonių Rytų Europoje – bendrovę „Plieno fortas“. Pasak Arūno Karinausko, Šiaulių UAB „Plieno fortas“ valdybos nario ir ekonomisto, vakare įmonės darbininkai išeina namo, cechas užrakinamas ir visą naktinę pamainą įrenginiai dirba vieni, be žmonių. Lazerinės metalo pjaustymo staklės iš sandėlio paima reikiamo storio metalo lakštą ir atlieka užprogramuotą operaciją: išpjauna iš metalo reikiamą detalę, padeda ją į sandėlį ir vėl ima naują lakštą. Gamybai dėl kokių nors priežasčių sutrikus įrenginiai siunčia signalą namie budintiems darbuotojams. Rezultatas: bendrovė per metus dvigubai išaugino eksportą ir trečdaliu – pardavimo pajamas.