Lenkijos kova su Briuseliu atsiliepė šalies valdantiesiems

Bent jau trumpuoju laikotarpiu Lenkija kovoje su Briuseliu pasidavė. Kacpero Pempelo („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Kai metų pradžioje Lenkija skubėjo kuo greičiau užbaigti daug diskusijų sukėlusią teismų reformą, ministro pirmininko pavaduotojas Jaroslawas Gowinas metė pirštinę, pareikšdamas, kad Europos Sąjungos aukščiausiojo teismo bandymas sutrukdyti Lenkijoje vykdyti pokyčius būsiąs „pirmasis žingsnis Europos Sąjungos (ES) savidestrukcijos link“. Galiausiai Lenkijos vyriausybei teko nusileisti.

Laikydamiesi Europos Teisingumo Teismo (ETT) nutarties, valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“, vadovaujamos konservatyvių pažiūrų Jaroslawo Kaczynskio, atstovai prastūmė įstatymą, leidžiantį daugiau kaip dvidešimčiai Aukščiausiojo teismo teisėjų, metų pradžioje priverstų išeiti į pensiją, grįžti į darbą.

Net ir Lenkijoje, kur politinė sumaištis nieko nestebina, toks įvykių posūkis buvo netikėtas. Žemuosiuose parlamento rūmuose šis įstatymas buvo priimtas vos per vieną dieną ir juo buvo panaikintas vienas svarbiausių teismų reformos aspektų – reformos, dėl kurios Lenkijoje kilo protestų banga, o Briuselyje – susirūpinimas, kad trupa Lenkijos demokratijos pagrindai. Įtvirtintas įstatymu šis atšaukimas yra prieš neliberalių judėjimų plitimą nuo Budapešto iki Bukarešto kovojančios ES pergalė (tegul ir dalinė) siekiant apginti ir įtvirtinti savo pamatines vertybes.