Tylūs restoranų bankrotai, pristabdyta plėtra ir verslų pardavimai – maitinimo segmento realybė

Eglė Ližaitytė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) vykdomoji direktorė, teigia, kad situacija maitinimo segmente yra labai įtempta, o dalis verslų tiesiogine prasme laukia valdžios žingsnių ir, atsižvelgdami į tai, dėlios tolesnius scenarijus.

„Viena, kuo galime pasidžiaugti, nors toks pasakymas ir nėra tinkamas šiai situacijai, – kad bankrotų maitinimo segmente neturime tiek daug, kiek jų būta ankstesniais metais. Tačiau tai tik viena medalio pusė: matome, kad dalis verslų, susidūrę su sunkumais, stengiasi patys inicijuoti veiklos stabdymą, kad nepatektų į bankrutuojančiųjų, nemokių įmonių sąrašus, nes tai – dėmė reputacijai“, – kalba E. Ližaitytė.

Tad užsidariusių ar sumažinusių savo taškų skaičių, parduotų ar parduodamų restoranų sąrašas 2024 m. – gerokai ilgesnis, akcentuoja E. Ližaitytė.

„Kai kurie verslai, kurie išgyvena sunkumų ar jau bankrutavo, labai stengiasi išvengti viešumo ir nenori garsiai apie tai kalbėti, prašo ir mūsų, kad neviešintume, netrauktume jų į šią statistiką. Dalis jų imasi ar ketina imtis antro šanso, tad nenori būti asocijuojami su nesėkmėmis“, – priežastį brėžia E. Ližaitytė.

Šalies Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, per tris 2024 m. ketvirčius buvo paskelbti 46 maitinimo įstaigų bankrotai, o 2023 m. minimu periodu šis rodiklis siekė 65. Iš viso per 2023 m. bankrotų skaičius šiame segmente buvo 84.

Parduoda restoranus

LRVA pateikiami duomenys rodo, kad nemažai maitinimo įstaigų per 2024 m. buvo parduotos ar sumažino savo jungiamų taškų skaičių.

Tarp šiuo metu parduodamų restoranų – „iLunch“ Palangoje. Šis restoranas veiklą pradėjo 2024-ųjų vasaros sezono pradžioje, veikė franšizės principu. LVRA puslapyje esančiame skelbime nurodoma, kad restoranas yra parduodamas su naujai įsteigta įmone arba be jos, taip pat yra siūloma ir galimybė pratęsti „iLunch“ restorano franšizės veiklą arba keisti koncepciją pagal savo viziją.

Tarp šiuo metu parduodamų restoranų yra ir jogurtinių ledų prekybos įmonė UAB „Kitoks skonis“, valdanti prekių ženklą „Yogoland“. Kaip nurodoma skelbime, tai pelninga bendrovė, dirbanti nuo 2014 m., turinti 7-is darbuotojus ir veikianti prekybos centre „Ozas“.

Jau kurį laiką naujo savininko ieško ir ukrainiečių patiekalų restoranas „Borsch“, veikiantis sostinės Algirdo gatvėje.

VŽ duomenys rodo, kad yra parduodamas ir vienas senesnių sostinės restoranų „Houdini“, esantis sostinės Vienuolio gatvėje. Jis priklauso „LTK Food Group“ įmonių grupei.

Goda Karosaitė, restoranų tinklą „Čili Pizza“ valdančios bendrovės „LTK Food Group“ generalinė direktorė, tuo klausimu nuo komentarų susilaiko.

„Šiuo metu galimų sandorių dėl kitos „LTK Food Group“ nuosavybės nekomentuojame“, – teigia G. Karosaitė.

Kartu ji taip pat antrina, kad pastarųjų metų situacija su PVM kėlė ir kelia daug iššūkių verslams, dirbantiems viešojo maitinimo sektoriuje. 

„Savo valdomame restoranų tinkle „Čili Pizza“ nuolat ieškome sprendimų, kaip efektyviai organizuoti verslą ir dinamiškai reaguoti į įvairius faktorius. 2024-aisiais uždarėme vieną restoraną Kaune, tačiau esame didelis tinklas, tad situaciją vertiname atsižvelgdami ne į vieno restorano sėkmės prizmę, o į efektyvią viso tinklo plėtrą. Todėl išbandome įvairias lokacijas ir formatus, atsirinkdami geriausiai pateisinančius mūsų ir klientų lūkesčius“, – teigia G. Karosaitė.

Ji priduria, kad netrukus atidarys du naujus restoranus sostinėje. 

„Taip pat aktyviai plėtojame „Čili Pizzos“ franšizės programą, su jos dalyviais dalinamės savo žiniomis ir procesais, kaip vykdyti efektyvų viešojo maitinimo verslą Lietuvoje“, – sako G. Karosaitė.

Sumažino apimtį

LVRA statistika rodo, kad 2024 m. 6 restoranus uždarė „Felix Kitchen“, penkis „Vero Cafe“, du – picerijų tinklas „Jurgis ir drakonas“, po vieną – „Brooklyn Brothers“, „Huracan Coffe“ ir t. t. Vieną „Katpėdėlę“ Kaune uždarė, tačiau to paties tinklo lietuvišką restoraną viename iš prekybos centrų Vilniuje atidarė „Amber Food“ tinklas.

Laima Vėželienė, „Vero Cafe“ ir „HER Excellency by Vero Cafe“ kavinių tinklą valdančios UAB „Ex Prompto“ vadovė, VŽ neseniai teigė, kad 2024-aisiais būtų uždarę ir daugiau kavinių, jei ne sutartiniai įsipareigojimai ir numatytos didelės baudos. 

„Apskaičiavome ir renkamės mažesnę blogybę, nors ir dirbame į minusą. Dėliojame išgyvenimo scenarijus. Vienas bus, jei PVM visgi pagaliau bus sumažintas, daug liūdnesnis ir skaudesnis – priešingu atveju“, – pesimistinėmis nuotaikomis dalijasi L. Vėželienė.

Maksimas Chudasovas, mėsainių restoranų „Meatbusters“ tinklo (UAB „Baronsta“) vadovas, kalbėdamas apie šiuos metus, užsimena dėliojantis planus plėstis į mažesnius miestelius: Alytų ir Uteną.

„Tačiau dar tebesvarstome, daug nulems PVM lengvatos likimas. Restoranams šis laikmetis labai sunkus, štai ir šiuo metu esame skolingi valstybei – vėluojame sumokėti mokesčius, to niekada nebuvo per aštuonerius veiklos metus. Kilo atlyginimai, didėjo nuoma, produktų savikaina, o kainų kelti daugiau nebegalime – atbaidysime klientus. Tad dabar gyvename nuo skolos iki skolos, tad ir plėtrą koreguos PVM laukiami pokyčiai“, – nuosaikiomis nuotaikomis 2024-ųjų gruodį dalijosi M. Chudasovas.

Kainos aukštyn, apyvartos žemyn

Įtemptą situaciją maitinimo versle atspindi ir mažmeninės prekybos bei maitinimo įstaigų apyvartų tendencijos.

Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2024 m. lapkritį sudarė 1,66 mlrd. Eur to meto kainomis, ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 7,2%. 

Maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) 2024 m. lapkritį sudarė 121,6 mln. Eur to meto kainomis ir, palyginti su 2024 m. spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, lyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,3%. Dar labiau apyvarta susitraukė ją lyginant su praėjusių metų lapkričiu – sumažėjimas siekia 4,7%.

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, atkreipia dėmesį į ryškėjantį kontrastą tarp restoranų apyvartos kritimo ir mažmeninės prekybos maisto produktais atsigavimo. 

„Tai yra bemaž visus 2024 m. besitęsianti tendencija. Restoranų apyvarta krenta, nors Lietuvos vartotojų nuomonė dėl finansų perspektyvų išlieka gera. Pavyzdžiui, Valstybės duomenų agentūros duomenys ir mūsų skaičiavimai rodo, kad 2024 m. lapkritį restoranų apyvarta Lietuvoje buvo mažiausia per 33 mėnesius, t. y. nuo 2022 m. kovo. Kartu paraleliai matome maisto vartojimo atsigavimą: nuo minimumo, kuris buvo pasiektas 2023 m. gruodį, maisto vartojimas Lietuvoje padidėjo 5% ir yra didžiausias per pastaruosius 2 metus. Atrodo, kad, nepaisant Lietuvos vartotojų perkamosios galios atsigavimo, lietuviai vis dažniau renkasi įsigyti maisto parduotuvėse, o ne eiti į restoranus ar kavines“, – teigia A. Izgorodinas.

„Įtakos tam turėjo daugybė veiksnių, įskaitant minimalaus darbo užmokesčio ir PVM tarifo padidėjimą. Vis dėlto, kadangi statistika signalizuoja apie spartų Lietuvos gyventojų perkamosios galios atsigavimą, gali būti, kad išaugusios restoranų kainos turi ne tik ekonominį, bet ir psichologinį poveikį gyventojams: kainos pasiekė tokį lygį, kuris jau atbaido dalį vartotojų nuo reguliaraus restoranų lankymo, ir ši vartotojų dalis vis dažniau valgo namie nei restoranuose“, – svarsto A. Izgorodinas.

Nedžiugina ir pasaulyje

„The Associated Press“, apibendrindama 2024 m. tendencijas pasaulyje, taip pat akcentuoja prekybos ir maitinimo segmento pokyčius: vartotojai ieško galimybių sutaupyti, rečiau valgo restoranuose.

Pavyzdžiui, pernai gruodį „Coresight Research“ duomenimis, 2024 m. bankrutavo 48 mažmeninės prekybos įmonės JAV, o 2023 m. tokių buvo fiksuota 25. „BankruptcyData“ duomenys rodo, kad per 2024 m. JAV bankrutavo mažiausiai 22 restoranų tinklai, o tai yra didžiausias skaičius nuo 2020-ųjų. 

Duris užvėrė ilgamečiai JAV restoranų lyderiai, tarp tokių atsidūrė „TGI Fryday“, „Buca di Beppo“, „Rubio's Coastal Grill“, „Red Lobster“. Tiesa, pastarajam su naujais savininkais pavyko išlipti iš bankroto duobės.

Svarstys lengvatą

Premjeras Gintautas Paluckas antradienį žurnalistams Seime žadėjo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams ir viešojo maitinimo įstaigoms klausimą Seimas nagrinės pavasario sesijoje. Nors Vyriausybės vadovas neatsakė, ar tokią atsakomybę palaikytų, jis pabrėžia, kad mokesčių lengvata galėtų padėti restoranų sektoriui, rašo ELTA.

„Kai kalbame apie mokesčius, apie tarifus, reikia suprasti, kad tai yra arba pajamos arba netektys biudžetui. Čia nėra principo ar neprincipo klausimai, tačiau suprantame, kad maitinimo sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus“, – ELTA cituoja premjerą.

LVRA primena, kad lengvatinis PVM tarifas maitinimo paslaugoms galioja 23 iš 27 ES šalių.