Kaišiadorių paukštynas už 19,4 mln. Eur statys biometano jėgainę

Andrius Pranckevičius, „Akola group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Didžiausios Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupės „Akola group“ netiesiogiai valdoma AB Kaišiadorių paukštynas planuoja statyti biometano gamybos jėgainę už 19,4 mln. Eur.

Ji pirmąjį 2026 metų ketvirtį turėtų iškilti įmonės sklype Kaišiadorių rajone. Gamtinių dujų alternatyvą – biometaną – norima pradėti gaminti antrąjį 2026 metų ketvirtį, projekto įgyvendinimui planuojama prašyti ES fondų paramos, skelbia bendrovė.

„Ši numatoma investicija skirta grupės tvarumo ir pelningumo didinimui. Pastačius biometano jėgainę, bus tvariau tvarkomi dideli biologinių atliekų kiekiai, mažinama aplinkos tarša. Į aplinką išmetamo CO2 kiekis kasmet sumažės apie 29.000 tonų, taip pat bus sumažintos metano emisijos. Skaičiuojame, kad biometano jėgainė kasmet generuos 4,3 mln. Eur EBITDA (veiklos pelnas, neatskaičiavus ilgalaikio turto nusidėvėjimo, amortizacijos ir vertės sumažėjimo sąnaudų) ir atsipirks per 7 metus ir 4 mėnesius. Projektą didžiąja dalimi planuojame įgyvendinti skolintomis lėšomis, planuojame skolintis apie 14 mln. Eur“, – pranešime cituojamas Mažvydas Šileika, „Akola group“ finansų direktorius.

„Gamtinių dujų sąnaudos paukštininkystėje yra labai didelės, nes paukščiams augti reikalinga stabili šiluma, tad fermos šildomos dujomis. Biometanas daugeliu atvejų galėtų pakeisti gamtines dujas. Kadangi mūsų žemės ūkio bendrovėse susidaro nemažai organinių atliekų, jau įgyvendiname vienos biometano jėgainės statybos projektą Lietuvoje. Tačiau 2025 metų pabaigoje Šakių rajono Plynių kaime pradėsianti veikti biodujų jėgainė bus pajėgi perdirbti tik dalį pieno ūkiuose ir paukštynuose susidarančių organinių atliekų“, – komentuoja Andrius Pranckevičius, „Akola group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Planuojama biometano jėgainė turės keturis biodujų reaktorius ir galės per valandą pagaminti iki 1.000 kubinių metrų biometano. Jo gamybai bus naudojamas vištų ir karvių mėšlas bei srutos, o taip pat kitos bioskaidžios atliekos, iš viso per metus bus perdirbama 120.000–140.000 tonų biologinių atliekų.

Dalį žaliavų būsimai jėgainei, apie 20.000 tonų per metus, planuojama pirkti iš ūkininkų, taip prisidedant prie jų ekonominio augimo bei aplinkos taršos mažinimo.