Tarp galimų antrojo jūros vėjo parko aukciono dalyvių – „Orlen“, „European Energy“, CIP
Jų teigimu, šių bendrovių planus leidžia spėti Lietuvoje jų įkurtos įmonės, dalyvavimas anksčiau rengtose viešose konsultacijose, taip pat praėjusią savaitę Vyriausybės patvirtintos aiškesnės taisykles investicijų fondams.
„Kontaktai su potencialiais dalyviais buvo ir yra palaikomi nuolat, susidomėjimą jaučiame iš gaunamų klausimų, proaktyviai teikiame informaciją, o dalyvavimas konkurse yra kiekvienos įmonės apsisprendimo klausimas“, – BNS nurodė Energetikos ministerija.
Tiek ji, tiek rinkos dalyviai bei stebėtojai tikisi, kad dėl patrauklesnių sąlygų antrasis konkursas sulauks daugiau dalyvių nei pernai vykęs pirmasis. Jie registruotis ir pateikti dokumentus dalyvauti aukcione turės per 90 dienų nuo jo paskelbimo – iki balandžio vidurio.
Dėl „Orlen“ neabejojama
Neabejojama, jog antrajame konkurse vėl dalyvaus „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Neptun“.
Pašnekovų teigimu, tai rodo pernai gegužę Lietuvoje įsteigtas jos padalinys, bet to, ateityje augs šiuo metu modernizuojamos naftos perdirbimo gamyklos „Orlen Lietuva“ Mažeikiuose elektros poreikis.
„Ta įmonė ir yra įkurta dėl konkursų. Jeigu ji būtų išregistruota, tai būtų ir signalas, kad nedalyvaus, bet manau, kad dalyvaus“, – BNS teigė Linas Sabaliauskas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius.
Lūkestį dėl „Orlen“ dalyvavimo antrajame konkurse anksčiau išsakė ir Dainius Kreivys, energetikos ministras.
„Orlen Neptun“ pernai dalyvavo ir pirmajame jūrinio vėjo parko konkurse, tačiau pasiūlė tik minimalų – 5 mln. Eur mokestį ir jo nelaimėjo. Bendrovė skelbia planuojanti plėsti jūrinius vėjo parkus Baltijos šalyse, kurios jau surengė ar dar tik rengs pirmuosius vystytojų aukcionus.
„Orlen Neptun“ kartu su „Energa Wytwarzanie“ 2022-ųjų liepą pasirašė ketinimų protokolą su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) ir naftos terminalų operatore „Klaipėdos nafta“ bei sutarė kartu prižiūrėti vėjo parkus Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, taip pat iki šių 2023-ųjų vidurio kartu parengti ir įgyvendinti šių parkų naudojimo ir priežiūros strategiją.
Savo planų dalyvauti antrajame konkurse toliau neatsisako apie tai rugpjūtį paskelbę „European Energy“ atstovai Lietuvoje – įmonė jame dalyvautų kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.
„Mes žiūrime sąlygas ir vertiname galimybes dalyvauti. Tokie konkursai vyksta nedažnai, todėl vertiname savo galimybes – kol kas niekas nesikeičia“, – BNS teigė „European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis.
Ekspertas, nenorėjęs viešinti pavadės, BNS neatmetė, kad Lietuvos aukcione gali dalyvauti ir Danijos investicijų įmonė „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP), kurios valdomas fondas kartu su „Ignitis grupe“ gruodį įgijo teisę vystyti 1,4 GW galios jūrinį vėjo parką Estijoje, Rygos įlankoje.
Teigiama, kad danai domėjosi dar pirmuoju Lietuvos aukcionu, o tolesnį aktyvų jos susidomėjimą gali rodyti ir tai, kad praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino aiškesnes taisykles būtent investicijų fondams, ketinantiems dalyvauti būsimuose konkursuose.
Pati Danijos įmonė neslepia susidomėjimo Lietuvos ir Baltijos šalių rinkomis, tačiau dalyvavimo antrajame konkurse nekomentuoja.
„CIP su dideliu susidomėjimu seka Lietuvos ir Baltijos šalių rinkas, ką parodė neseniai mūsų laimėtas konkursas Estijoje. Tačiau iš esmės mes nekomentuojame savo svarstymų dėl konkrečių aukcionų ar galimo dalyvavimo prieš jiems įvykstant“, – BNS nurodė CIP.
Pasitraukė dalis bendrovių
Anot L. Sabaliausko, informaciją apie antrojo jūros vėjo parko konkursą ir jo sąlygas taip pat seka Estijos energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“, šios šalies atsinaujinančios energetikos bendrovė „Utilitas“, taip pat Lietuvos „Green Genius“.
Vis dėlto pastarųjų įmonių dalyvavimas konkurse yra mažai tikėtinas – tai pripažįsta ir jų atstovai.
„Žiūrime informaciją, sekame, domimės, kas ten yra, bet labiau ne nei taip, nes labiau koncentruojamės į Estiją“, – komentavo Donatas Celešius, „Enefit Green“ vadovas.
„Lietuvoje mūsų akcentas yra sausumos atsinaujinančios energetikos projektai. Todėl tęsime plėtrą ir nagrinėsime potencialias jos galimybės, koncentruodami dėmesį į veiklą sausumoje, o ne jūroje“, – komentare teigė „Utilitas“.
Tuo metu konkursui anksčiau ruošęsis „Green Genius“ ir didžiausios privačios Lenkijos energetikos bendrovės „Polenergia“ konsorciumas dar pernai rugpjūtį nusprendė jame nedalyvauti.
Pernai iš Lietuvos ir Latvijos vėjo energetikos asociacijų pasitraukė jūros vėjo projektais Baltijos šalyse anksčiau susidomėjimą rodžiusios Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“ bei Prancūzijos „TotalEnergies Renewables“. Rinkos dalyviai prognozuoja, jog antrajame Lietuvos konkurse nedalyvaus ir anksčiau apie tai svarsčiusi Vokietijos kompanija RWE.
Anot L. Sabaliausko, bendrovių pasitraukimą iš Baltijos šalių lėmė ne tik sudėtinga situacija jūrinio vėjo rinkoje – pabrangęs kapitalas ir komponentai, didėjanti tokių elektrinių paklausa, ribota jų gamyba, bet ir sąlyginai mažas Lietuvoje planuojamų vystyti parkų galingumas bei esą vienam dalyviui parengtos pirmojo konkurso sąlygos – apie tai LVEA vadovas teigė išgirdęs iš pačių įmonių.
REKOMENDUOJAME
