Didesni akcizai kurui – tuščia ar pilna stiklinė
Pasak Vido Šukio, lietuviškų degalinių sąjungos vykdomojo direktoriaus, tai „labai didelis smūgis visai Lietuvos ekonomikai, žmonėms, pramonei“. Anot jo, didesni dyzelino akcizai gali turėti įtakos krovinių vežėjams, o padidinus akcizą SND, kurios naudojamos maisto, pieno pramonėje, šie produktai pabrangs.
„Mes esam tranzitinė valstybė, langas į Europos Sąjungą, pas mus degalai turi būti pigiausi, jeigu norime išlaikyti klientus, pigesni negu Latvijoje ir Lenkijoje. Jeigu dabar pakėlėm 4 centus, o kaimyninėse šalyse nepasikeitė, tai mes per tranzitą prarasim“, – aiškino Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas.
Anot jo, „galbūt verslininkai ieškos kitų būdų“, nes ši kuro rūšis „labai naudojama maisto pramonėje, pieno pramonėje, nes tai buvo pigiausia energetinė rūšis. /.../ Žmonės investavo į specialias talpas dujoms. /.../ Tikrai stiprus ekonominis smūgis, ypač infliacijai, tą ekonomistai ne visada gerai įvertina“.
Gyčio Kauzono, Paukštininkystės asociacijos vadovo, teigimu, didėjantis suskystintų naftos dujų akcizas turės neigiamos įtakos visai maisto pramonei.
„Vien paukštininkystės sektoriui tai atneš apie 5 mln. eurų papildomų kaštų. Atitinkamai tai turės atsispindėti ir produkcijos kainose“, – G. Kauzonas sakė LRT televizijai.
Dainius Dundulis, mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkas, LRT teigė, kad grupės išlaidos per metus augs apie 250.000 Eur:
„Esu paskaičiavęs, kad jei tą patį kiekį pirktume, tai šiais metais mums reikėtų sumokėti papildomai apie 250.000 eurų“.
Kęstutis Šetkus, aplinkos viceministras, pabrėžė, kad toks pat akcizas verslui galiojo ir iki šiol, tačiau įmonės naudojosi gyventojams skirtomis lengvatomis. Anot K. Šetkaus, jos turėjo būti panaikintos, nes daug SND buvo vežama iš Rusijos.
„Akcizas verslui, jis nesikeitė. Tie 304 eurai (be PVM – BNS) buvo ir pernai, ir užpernai. Tiesiog dalis verslo naudojosi galimybe naudotis buitinių vartotojų sumažintu akcizu“, – LRT sakė viceministras.
Ekonomistų negąsdina
Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ ekonomisto, teigimu, surinkti didesni mokesčiai ekonomikai padarys daugiau teigiamos įtakos nei kiek pakilusios kainos, o SEB banko ekonomisto Tado Povilausko skaičiavimu, įtaka infliacijai gali siekti vos iki 0,1%.
„Dyzelino svoris bendroje infliacijoje yra 2%, taigi, jei dyzelino kaina padidėja 3,1%, tai daro 1,2% įtaką kurui, taigi iš esmės įtaka yra 0,1% visos infliacijos. Tai nėra daug kalbant apie visą infliaciją. Čia nieko ypatingo, ypač turint omeny, kad dyzelino kaina yra svyruojanti“, – sakė T. Povilauskas.
„Bus daugiau surinkta lėšų į biudžetą, todėl galima mokėti didesnius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams, krašto apsaugai ir kitoms svarbioms sritims. Manau, kad tai yra mokesčiai, kurie daro mažiausiai žalos ekonomikai ir dėl to nereikėtų dramatizuoti šitos situacijos“, – sakė N. Mačiulis.
Jis pabrėžė, jog šiuo metu maisto kainos yra nepagrįstai didelės, o įmonių pelno maržos – padidėjusios:
„Per 2022 m. daugelio maisto prekių kainos augo daugiau negu žaliavos, energijos ištekliai, ir daugelyje sektorių pelno maržos yra padidėjusios. Turbūt šiemet jos grįš prie normalaus dydžio. /.../ Vien pakilusios žaliavos, sąnaudos nėra tokios, dėl kurių galėtų kilti kaina galutiniams vartotojams. Šiuo metu kainos galutiniams vartotojams yra pakilusios nepagrįstai“.
V. Šukys pripažino, kad dyzelino kainai pakilus iki 5 centų už litrą, žmonių poreikiai nesikeis, taigi degalinė nuostolių neturės.
Seimui gegužę priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2025 m. dyzelino akcizas bus suvienodintas su benzino, o nuo 2026 m. jis viršys benzino akcizą. Tokiu būdu valdžia siekia skatinti rinktis mažiau taršų kurą.
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse dėl to kasmet brangs 4–6 centais, o nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dvideginio (CO2) dedamoji jų kainą kasmet didins dar 3 centais.
Naujai įvestas SND akcizas nuo sausio siekia 368 Eur už toną (su PVM). Nuo kitų metų įvedus CO2 dedamąją, akcizas sieks 405 Eur, o 2030 m. – 590 Eur.
