Didmeninė elektros kaina mažėjo 37%, pasiektas naujas saulės elektrinių gamybos rekordas

Didėjusi hidroelektrinių, vėjo ir saulės generacija bei reikšmingai sumažėjęs vartojimas lėmė žemesnes kainas visame regione. Be to, savaitės pabaigoje pasiektas valandinis saulės jėgainių rekordas – vienu metu elektrą gamino 362 MW galios saulės parkai.

Kovo 13–19 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 37%, nuo 120 iki 75 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje ji siekė 74 Eur / MWh, skelbia Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“.

„Lietuvoje elektros suvartota net 5% mažiau nei savaitę prieš tai. Tam įtakos turėjo atšilę orai, rekordus mušė saulės jėgainės. Didžiausia valandinė saulės gamyba fiksuota penktadienį – 362 MW, tačiau ir savaitgalį per pietus šių elektrinių gamyba siekdavo per 300 MW. Šiuo metu Lietuvoje įrengta apie 600 MW saulės jėgainių, todėl naujo rekordo ilgai laukti nereikės. Įdomi situacija susiklostė šeštadienį, kai aukšta saulės gamyba sutapo su itin didele vėjo generacija ir didmeninė elektros kaina visą dieną siekė vos 30 Eur / MWh, o anksti ryte – tik 4 Eur / MWh“, – pranešime cituojamas Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.

Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 44% šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 95 GWh elektros energijos – 2% daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 93 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, jų generacija trečią savaitę iš eilės išliko aukšta ir siekė 52 GWh. Hidroelektrinės gamybą didino 15% nuo 15 GWh iki 18 GWh, o saulės jėgainių generacija augo 55% nuo 4 GWh ir 6 GWh. Šiluminių elektrinių generacija mažėjo 26%, praėjusią savaitę ji siekė 18 GWh, o dar prieš savaitę ji buvo 24 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino 18% Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 55%, hidroelektrinės – 19%, saulės elektrinės – 7%, o kitos elektrinės – 1%.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 58% šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Diferencijuojant šalies importą, 48% elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 49% iš Latvijos, o likę 3% buvo importuoti per sieną su Lenkija.