Investuotojas pritrauktas, bet aplinkosaugininkai prieš upėtakių fermas Rygos įlankoje
Latvijos vyriausybė yra patvirtinusi teisės aktą, leidžiantį skelbti konkursą, kuriam savo planus dėl akvakultūros verslo Rygos įlankoje galės teikti verslininkai. Teigiama, jog mažiausia viena įmonė, ketinanti auginti upėtakius, tuo susidomėjo.
„Teoriškai, pasak Žemės ūkio ministerijos, konkursą galėtų laimėti įvairios įmonės, pavyzdžiui, dumblių ar midijų augintojai. Tačiau jos tokio susidomėjimo nerodo, o domisi upėtakių augintojas“, – lsm.lv cituoja Magdą Jentgeną, Pasaulio laukinės gamtos fondo Vandens programos vadovę.
Juris Aigaris, Latvijos vandens ekologijos instituto direktorius, sako, kad upėtakių ferma nėra nė kuo geresnė už kiaulių fermą, nes tai aplinką teršianti veikla. Ir jeigu upėtakių auginimo idėja virs kūnu, derėtų rasti technologijas ar kompensacinius mechanizmus, kurie užkirstų kelią taršai. Nes po keleto metų to iš šalies gali pareikalauti Europos žalioji politika.
Aplinkosaugos specialistai pabrėžia, jog visai kita diskusija vyktų, jeigu fermos būtų įrengiamos jūroje, tačiau verslas planuojamas įlankoje. Tai gali užteršti ir Jūrmalos, ir Rygos pajūrį.
„Jau dabar nepasiekiame savo nacionalinių ir tarptautinių tikslų, susijusių su tarša jūroje, bet galvojame, ar leisti verslą, kuris dar labiau terš jūrą“, – stebisi M. Jentgena.
J. Aigario teigimu, jeigu suinteresuotai įmonei pavyktų įdiegti technologijas, kurios užkerta kelią taršai iš upėtakių auginimo, pavyzdžiui, naudojant ne atvirus, o uždarus narvus, tai šiai idėjai dar būtų galima pritarti. Bet aplinkai būtų kur kas palankiau auginti midijas.
Tiesa, Latvijos Hidroekologijos instituto tyrimas parodė, kad midijas auginti komerciškai neapsimoka ir to vargu ar imsis investuotojas.
Latvijos vyriausybė patvirtino Rygos įlankos akvakultūros įmonių steigimo taisykles, kuriose numatyta išduoti poveikio aplinkai vertinimo leidimus dviem vietoms, kuriose planuojama auginti iki 10.000 tonų upėtakių per metus. Rojos ir Mersrago pakrantės Rygos įlankoje buvo pasirinktos kaip tinkamiausios vietos akvakultūrai. Jų plotas atitinkamai – 3,69 kv. km ir 1,97 kv. km.
Janis Endelė, Latvijos žuvininkystės pramonės sąjungos prezidentas ir UAB „Karavela“ bendraturtis, projektą vertina teigiamai ir džiaugiasi, kad atsirado iniciatyvių žmonių, kurie gali į Latviją atnešti jūrinės akvakultūros žinių ir pritraukti projektui reikalingą finansavimą.
„Pagrindinis šio projekto privalumas yra tas, kad importuojamą žuvį galėsime pakeisti vietine – prekybos centruose pirksime šviežią produkciją, o pinigai liks Latvijoje“, – pabrėžia jis ir priduria, kad tai skatins kurtis įmones, kurios perdirbs žuvį.
