Užsibrėžę tikslą sukurti ateities ūkį investuos ir į energetiką
„Agrokoncerno“ įmonių grupė šiemet mini 30 m. jubiliejų. Kaip per šį laiką keitėsi Lietuvos žemės ūkis?
Kai mokiausi agronomijos Lietuvos žemės ūkio akademijoje, apie tai, kas vyksta dabar, buvo kalbama kaip apie tolimą ateities viziją. Dabar visa tai vyksta „Agrokoncerno“ ūkiuose. Manau, kad po 15–20 m. tokios inovacijos, kokios yra dabar, bus žemės ūkio kasdiena. Jau dabar informaciją apie pasėlių būklę, ligas ar reikalingus priežiūros sprendimus gauname pasitelkę palydovų duomenis iš kosmoso. Mūsų Agro inovacijų ir technologijų centro „Agro ITC“ mokslininkai atlieka tyrimus, kuriems pasitelkia palydovų, agrodronų, sensorių bei kitų technologijų pagalbą.
Turite savo mokslinį padalinį. Koks jo vaidmuo grupės įmonių veikloje?
Plačiajai visuomenei labai mažai ar visai nežinoma, kad mūsų grupė aktyviai vykdo mokslinę veiklą. „Agrokoncerno“ įmonių grupė yra vienintelė agroverslo įmonė Baltijos šalyse, kuri turi savo mokslinį padalinį. Pernai mūsų Agro Inovacijų ir tyrimų centras „Agro ITC“ buvo įvertintas tarptautinį pripažinimą turinčiu kokybės sertifikatu. Juo patvirtinama, kad mūsų mokslinio padalinio atliekami lauko bandymai ir analizių duomenys yra tikslūs, patikimi ir prilyginami mokslo institucijų atliekamiems tyrimams. Iš viso turime daugiau nei 2.000 bandymų laukelių. Juose atliekami tyrimai turi didelę reikšmę ir naudą ne tik dabarties, bet ir ateities žemės ūkiui.
Mūsų mokslininkų pateikiamos rekomendacijos ir sukurtos technologijos naudojamos ne tik grupei priklausančiuose ūkiuose. Visomis sukauptomis žiniomis dalijamės ir su savo klientais bei partneriais. Kasmet organizuojame konferencijų ciklą, lauko dienas, visa informacija dalijamės viešai, nes mūsų tikslas – viso Lietuvos žemės ūkio sektoriaus pažanga. Esame įkūrę „Ateities ūkį“, kuriame galima pamatyti sprendimus, kurie bus plačiai naudojami po gerų 5 metų. Jame netrukus darbus pradės pirmasis žemės dirbimui skirtas robotas lengvai pritaikomas laukininkystei. Siekdami geriausio derliaus pasitelkėme bepilotes skraidykles, sensorius ir kitas technologijas, kurių pagalba purškiamas nebe visas laukas, o tik kur reikia ir kiek reikia.
Ar Lietuvos žemės ūkio sektorius jau subrendęs tokiam „Ateities ūkiui“?
Jį taip pavadinome ne šiaip sau. Čia žemdirbiai atvyksta iš tiesų pamatyti savo ateities, kaip jie dirbs po kelerių metų, kokią techniką ir technologijas naudos.
Mokslinės įstaigos neturi nei galimybių, nei lėšų daryti eksperimentus tokiu – viso ūkio – mastu. Laukeliuose gali daug ką tirti, bet galingiausios ir našiausios technikos nepanaudosi. Beje, po kelių metų galima tikėtis, kad į bet kokio galingumo traktorių bus galima integruoti robotą. Dabar „Ateities ūkyje“ įdarbintas traktorius robotas „AgXeed“ tėra 150 AG, tačiau ateityje autonominių mašinų galia tikrai didės. Šis robotas ūkyje atliks įvairius darbus: šienavimą, mulčiavimą, dirbs žemę, sės. Ateitis priklauso autonominėms mašinoms, kurios nepailsdamos dirbs 24 valandas, 7 dienas per savaitę. Tai gali būti nuolatinio darbuotojų trūkumo sprendimas.
Tarp naujovių – ir bakterijų panaudojimas, kurios išpurkštos ant augalų lapų ima azotą iš oro ir atiduoda augalui. Jas pasitelkę taupysime apie 15% azotinių trąšų. Šias bakterija šiemet jau naudojame ne tik savo ūkiuose, bet ir parduodame kitiems ūkininkams.
Robotai ir kitos inovacijos – jau žemės ūkyje. Bet ir juos turi valdyti, prižiūrėti, aptarnauti specialistai. Ar modernus žemės ūkis turės pakankamai kvalifikuotų darbuotojų?
Panašu, kad valstybė šios problemos nesupranta ir šiuo metu nėra pajėgi spręsti. Mes patys auginame ateities žemės ūkiui reikalingus specialistus: inžinierius, veterinarus, zootechnikus, agronomus. Jau 15 m. tarp moksleivių ieškome būsimų specialistų, apmokame jų mokslą, skiriame stipendijas, nes kito kelio nematome. Jie pas mus atlieka praktiką, kad galėtų pažinti naujoves, išmokti dirbti su technika, sužinoti apie inovatyviausias augalų apsaugos ir tręšimo priemones bei sistemas.
Šiemet 12 šiaurės Lietuvos savivaldybių aplankėme visas mokyklas vyresniems moksleiviams siūlydami finansuoti mokslą bet kurioje žemės ūkio specialybėje, suteikiant iki 1.000 Eur/mėn. stipendiją, vasarą atlikti praktiką gaunant atlyginimą ir garantuodami būsimą darbo vietą su rinkoje konkurencingu atlyginimu. Pasirašėme tik 5 sutartis. Tai tragedija. Išvada – turime pradėti bendrauti su gerokai jaunesniais moksleiviais, juos supažindinti, koks žemės ūkis yra šiandien ir koks bus jiems tapus specialistais.
Beje, mūsų koncerno biure dauguma specialistų – jaunimas, pas mus po mokslų atėjęs per pastaruosius 15 metų. Šalia pagrindinio biuro Babtuose jau yra suplanuotas Inovacijų centras. Jame pasitelkę virtualią realybę ir kitas modernias bei jaunimui patrauklias technologijas supažindinsime moksleivius su ateities žemės ūkiu, kad jie suvoktų, koks jis bus, kai jiems reiks rinktis specialybę. Tai bus dar vienas mūsų indėlis į žemės ūkio specialisto prestižo kūrimą.
„Agrokonocerno“ grupei priklauso 54 žemės ūkio sektoriuje veikiančios įmonės. Kokių turite planų ateinančiam dešimtmečiui?
Jau pakankamai išaugome žengti ir į kitas su mūsų veikla susijusias sritis. Tai bioenergetika, žemės ūkio produkcijos perdirbimas, inovatyvi gyvulininkystė. „Ateities ūkyje“ jau projektuojamas automatizuotas ir robotizuotas kompleksas, kuriame bus apie 3.500 melžiamų karvių, o iš viso su prieaugiu – apie 5.000. Su tokiu kiekiu pavyks maksimaliai išnaudoti įvairios įrangos galimybes. Iš viso tokių fermų planuojame pastatyti keturias, jose bus primelžiama apie 10–15% viso pieno šalyje.
Prie jų bus ir biometano fabrikai, kurie iš galvijų mėšlo gamins metano dujas. Pirmasis iš planuojamų penkių biometano fabrikų jau projektuojamas prie fermos Alksniupiuose, Radviliškio r., kuris bus sujungtas su dujotiekiu, tiekiančiu gamtines dujas buitiniams ir kitiems vartotojams. Didžiausias biometano fabrikas iškils prie giluminio grūdų perdirbimo įmonės „Agrokoncernas GDP“, į kurios statybą prie Kuršėnų, Šiaulių r., per penkerius metus bus investuota apie 300–400 mln. Eur. Ši Europoje viena moderniausių gamyklų per metus perdirbs apie 500.000 t kviečių, iš kurių gamins krakmolą, biodujas, bioeteanolį, glitimą, angliarūgštę ir galiausiai – biotrąšas, t. y. tai bus tikroji žiedinė ekonomika be jokių gamybos atliekų, kai žemės išauginta žaliava biotrąšomis sugrįš į žemę.
Prisimenant ankstesnę temą apie specialistus, – patys ne tik rūpinsimės specialistų parengimu šiai gamyklai, bet ir statysime jiems gyvenvietę Kuršėnuose. Automatizuotoje gamykloje dirbs apie 300 aukštos kvalifikacijos įvairių sričių specialistų, o darbuotojų darbo užmokesčiui skirtas fondas kasmet sudarytų iki 10 mln. Eur. Ateityje planuojame statyti dar dvi tokias grūdų giluminio perdirbimo gamyklas, nes grūdų šalyje yra pakankamai – vien grupė „Agrokoncerno grūdai“ jų per metus eksportuoja apie 1,5 mln. t, o iš viso Lietuva – apie 6 mln. t. Beje, pasitelkę inovatyvias technologijas derlingumą šalyje sieksime padvigubinti.
Kita „Agrokoncerno“ įmonių grupės kryptis – planas pasistatyti tris vėjo parkus ir tris saulės elektrines. Iki 2035 m. į įvairius projektus iš viso planuojame investuoti per 1,6 mlrd. Eur.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1986?placement=
