Europoje – sausra, nerimaujama dėl įtakos derliui

Prancūzijoje ir dalyje Anglijos ši liepa buvo sausiausia per meteorologinių stebėjimų laikotarpį, o Europos Komisija (EK) trečiadienį paragino Europos Sąjungos (ES) nares miestų išvalytus nutekamuosius vandenis naudoti perdžiūvusioms žemės ūkio naudmenoms drėkinti.

Prancūzijoje, kur praeitą mėnesį iškrito tik 9,7 mm lietaus, sausra skaudžiai smogė ūkininkams ir privertė smarkiai apriboti gėlo vandens vartojimą, pranešė orų tarnyba „Meteo-France“.

Liepą kritulių kiekis buvo 84% mažesnis negu 1991–2022 metų vidurkis. Šis mėnuo buvo sausiausias nuo 1961 metų kovo, pridūrė agentūra.

Pietvakariniame Žirondos regione, taip pat nuniokotame praeitą mėnesį siautusių gamtinių gaisrų, trečiadienį oras įkaito iki 39,6 Celsijaus laipsnio. „Meteo-France“ perspėjo, kad kaitros pikas bus pasiektas ketvirtadienį.

Prieš dvi savaites dėl gaisrų pavojaus iš regione veikiančio zoologijos sodo evakuoti gyvūnai, įskaitant liūtus ir beždžiones, trečiadienį buvo į jį grąžinti.

Ūkininkai visoje šalyje praneša, kad išdžiūvus pievoms jiems sunku gauti pakankamai pašaro gyvuliams, o dėl gėlo vandens stygiaus didelėse teritorijose šiaurės vakaruose ir pietryčiuose uždrausta drėkinti laukus.

Christophe'as Bechu, aplinkos ministras, sakė, kad liepos kritulių kiekis sudarė „tik 12% reikalingo“.

Prancūzija yra ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja ir patenka į didžiausių kukurūzų eksportuotojų penketuką. Prastas derlius dėl sausros gali dar labiau sumažinti grūdų pasiūlą, Rusijos invazijai į Ukrainą paaštrinus pasaulinę apsirūpinimo maistu krizę.

„Mūsų maisto sistema jau kurį laiką patiria spaudimą, o sutrikus tiekimui iš Ukrainos padėtis dar labiau pablogėjo, – sakė Shouro Dasgupta, Europos ir Viduržemio klimato kaitos centro aplinkos ekonomikos specialistas. – Šios karščių bangos susideda su sausromis, tad matysime, kaip pasėliai greičiau išdžiūva.“

Pasak Sh. Dasguptos, klimato kaitos skatinami ekstremalūs karščiai taip pat skatina maisto kainų augimą vartotojams ir kelia daug sunkumų gamintojams.

„Sausros ir karščių bangos paveikia žmonių pragyvenimą. Sumažės žmonių galimybės nusipirkti maisto, – kalbėjo jis. – Be to, per karščių bangas lauke dirbantys galės dirbti mažiau valandų, o tai sukelia besiplečiantį poveikį tiekimui.“

„Maisto sistemos neveikia“

Jungtinės Karalystės (JK) meteorologijos biuras šią savaitę pranešė, kad daugumoje Anglijos pietinių ir rytinių rajonų praeita liepa buvo sausiausia per matavimų istoriją.

Kai kurios vandentiekio įmonės jau paskelbė suvaržymų, paveikusių milijonus žmonių. Vaisių ir daržovių augintojai pranešė, kad smarkiai nukentėjo kai kurie pasėliai, pavyzdžiui, pupelių ir uogų.

JK birželį infliacija pakilo į pastarųjų 40 metų aukštumas, sparčiai brangstant degalams ir maistui.

Elizabeth Robinson, Londono ekonomikos mokyklos Granthamų klimato kaitos ir aplinkos tyrimų instituto direktorė, sakė, kad sparčiai augančios maisto kainos, dar labiau paaštrintos su karščiais susijusiais nuostoliais Europoje ir JK, yra ženklas, jog „maisto sistemos neveikia žmonių labui“.

„Reikalingos ilgalaikės, sudėtingos diskusijos, ypač dėl maisto švaistymo ir žmonių maistui tinkamų grūdų naudojimo gyvulių pašarui“, – ji sakė AFP.

Ispanijoje, kurią taip pat alina užsitęsusi kaitros banga, šią savaitę temperatūra kai kur viršys 40 laipsnių ribą.

Tęsiantis karščiams aštrėja vandens stygius, nuo kurio Ispanijos žemės ūkis kenčia dar nuo praeitos žiemos. Vietiniai vandens vartojimo suvaržymai taikomi daugumoje paveiktų regionų.

Vyriausybė šią savaitę sakė, kad Ispanijos vandens saugyklose belikę 40,4% atsargų.

Juanas Carlosas Hervasas, ūkininkų asociacijos COAG atstovas, sakė AFP, kad nedrėkinamose žemėse alyvuogių derlius sudarys mažiau kaip 20% pastarųjų penkerių metų vidurkio.

Ispanija tiekia beveik pusę pasaulyje suvartojamo alyvuogių aliejaus.

Didžiausia sausra nuo šimtmečio pradžios

Portugalijoje, kur šią savaitę vėl tvyrojo didesnis kaip 40 laipsnių karštis, kenčia nuo „didžiausios šį šimtmetį sausros“, praeitą mėnesį perspėjo Jose Duarte Cordeiro, aplinkos ministras. Portugalija ir Lenkija paprašė savo gyventojų taupyti vandenį.

Praeitą mėnesį EK paskelbtame atnaujintame vertinime sakoma, kad 44% ES ir JK teritorijos yra apimtos „perspėjamojo“ lygio sausros.

Pranešime sakoma, kad dėl itin išdžiūvusių dirvožemių keliose šalyse, įskaitant Prancūziją, Rumuniją, Ispaniją, Portugaliją ir Italiją, derlius 2022 metais bus mažesnis už vidutinį.

„Nepalankios prognozės ateinantiems mėnesiams gali sukelti pavojų apsirūpinimui vandeniu ir tikriausiai išlaikys didelę konkurenciją dėl šio ištekliaus“, – pripažino EK.

Atskirame ES pranešime, taip pat paskelbtame praeitą mėnesį, sakoma, kad sojų, saulėgrąžų ir kukurūzų derliai jau dabar yra 9% mažesni už vidutinius.

Trečiadienį Virginijus Sinkevičius, Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys, ragino ES nares daugiau nutekamųjų vandenų vartoti pakartotinai.

„Turime liautis švaistyti vandenį ir naudoti šį išteklių veiksmingiau, kad prisitaikytume prie kintančio klimato ir užtikrintume savo apsirūpinimo žemės  ūkio produktais saugumą ir tvarumą“, – pabrėžė eurokomisaras.

EK duomenimis, kasmet ES išvaloma daugiau nei 40 mlrd. kub. m nuotekų, tačiau pakartotinai panaudojama tik 964 mln. kub. m.

Tuo metu tokios šalys ir regionai kaip Izraelis, Kalifornija, Singapūras ir Australija jau turi pažangesnes sistemas, naudojamas nuotekoms nukreipti į ūkius.

Briuselis mano, kad ES narės iki 2025 metų galėtų pakartotinai panaudoti mažiausiai 6 mlrd. kub. m vandens.

Naujas ES reglamentas dėl pakartotinio vandens naudojimo įsigalios nuo 2023 metų birželio mėnesio, tačiau EK nori, kad valstybės narės nelauktų ir imtųsi priemonių panaudoti išvalytą vandenį žemės drėkinimui.