Apie P. Porošenkos turtą, sankcijas ir beveik toną sveriančias jo santaupas grynaisiais

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba areštavo buvusio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos turtą. Šio turto pagrindą sudaro konditerijos korporacija „Roshen“, kuriai priklausančios bendrovės UAB „Roshen“(buvusi AB „Klaipėdos konditerija“) ir UAB „Roshen Nord“ veikia Klaipėdoje. O santaupos grynaisiais sveria 980 kg.

Be draudimo disponuoti turtu ir juo naudotis, P. Porošenka negalės vykdyti pirkimo-pardavimo operacijų, išsiimti lėšų, vykdyti finansinių įsipareigojimų ir pan.

„Kol kas nežinoma, ar buvusio prezidento turtas bus konfiskuotas ir perduotas valdyti Turto paieškos ir valdymo agentūrai (ARMA). Tačiau faktas, kad šiam blokavimui nėra nustatytas galutinis įvykdymo terminas. Tai yra, jam taikomas nerašytas statusas „visiems laikams“, – rašo Ukrainos leidinys „Ukrainska pravda“.

2021 m. žurnalas „Forbes Ukraine“ P. Porošenkos turtą įvertino 1,6 mlrd. USD, panašiai tiek pat jis buvo vertinamas ir 2013 m. – prieš jam tampant prezidentu. Rusijai užpuolus Ukrainą 2022 m., politiko turto vertė sumažėjo perpus – iki 730 mln. USD.

Leidinys primena, kad be konditerijos korporacijos „Roshen“ jam priklauso automobilių gamykla „Bogdan“, žemės ūkio bendrovė „Ukrprominvest-Agro“, televizijos kanalai „Penktasis“ ir „Tiesioginis“, laivų statybos gamykla „Kuznia na Rybalskomu“, Tarptautinis investicijų bankas ir sporto klubas „5 Elementas“.

Penktojo prezidento verslo imperija pastaraisiais metais gerokai praretėjo. 2014 m. dalis turto buvo perleista „aklam patikos fondui“, o po 2019 m. dalis bendrovių perregistruotos jo sūnaus Oleksijaus vardu.

„Ukrainska pravda“ teigia nevertinanti politinių aplinkybių, kurios lėmė sankcijas. Bet primena argumentus, kuriais remiantis turtas areštuotas, o vėliau, neatmetama, ir nacionalizuotas.

Šaltinių teigimu, politikui ir verslininkui sankcijos, ministrų kabineto siūlymu, buvo įvestos dėl trijų priežasčių. Pirmoji – už leidimą valstybinei energetikos bendrovei „Centrenergo“ pirkti akmens anglį iš okupuotų Donbaso teritorijų, kai jis ėjo prezidento pareigas. Antroji – už darbą užsienio reikalų ministru prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus vyriausybėje. Ir trečioji – už tai, kad „Roshen“ nenutraukė darbo Rusijos mieste Lipecke, o Sevastopolio jūrų laivų gamykla – Rusijos okupuotame Kryme.

Beje, šaltiniai priduria, kad sankcijos P. Porošenkai svarstytos neeiliniame uždarame posėdyje, kuris buvo „daug kartų atidėtas“.

Grynaisiais 60 mln. USD

Konditerijos korporacija „Roshen“ yra didžiausia Ukrainos saldainių gamintoja. Konditerijos verslas P. Porošenkos turto struktūroje 2021 m. užėmė 69%, tuomet skaičiavo „Forbes Ukraina“.

2019 m., po pralaimėjimo prezidento rinkimuose, P. Porošenka pradėjo perrašinėti korporacijos juridinius asmenis savo vyresniajam sūnui Oleksijui. Dabar Oleksijus yra koncerno galutinis naudos gavėjas.

Neoficialiais duomenimis, O. Porošenka 2019 m. pasirašė sutartį su tarptautine bendrove ir išvyko dirbti į užsienį

Lipecko „Roshen“ gamyklą Rusija nacionalizavo 2024 m. Gamykla Vengrijos sostinėje Budapešte buvo uždaryta, kaip nuostolinga. Korporacija turi tik vieną gamyklą užsienyje – Klaipėdoje, kuri taip pat nuostolinga. Joje dirba 7 žmonės. Pelningai, 2023 m. duomenimis, veikė prekybos UAB „Roshen Nord“.

2023 m. politiko deklaracijoje P. Porošenka nurodo laikantis solidžias sumas grynųjų pinigų ir lėšų bankų sąskaitose. Tai antras pagal dydį Ukrainos deputato turtas.

Remiantis deklaracija, P. Porošenka grynaisiais pinigais laiko 60,1 mln. USD, 329 mln. grivinų (7,6 mln. Eur), 236.000 Eur ir 138.000 GBP.

Kad įsivaizduotumėte, kaip tai atrodo – 60 mln. USD grynaisiais sveria apie 600 kg ir užima 0,7 kub. m, o 329 mln. santaupų grivinomis sveria apie 380 kg.

Be to, Ukrainos ir užsienio bankų sąskaitose deklaruota 14,3 mln. USD, 24,2 mln. grivinų (0,55 mln. Eur), 5,4 mln. Eur.

Taip pat politikas aktyviai investuoja į Ukrainos ir užsienio vertybinius popierius ir obligacijas.

P. Porošenkai priklauso 65% „Tarptautinio investicijų banko“ akcijų, dar 10% – jo sūnui. Be to, buvęs šalies prezidentas yra uždarojo investicinio fondo „Prime Assets Capital“ galutinis naudos gavėjas.

Remiantis sistemos „Youcontrol“ duomenimis, fondas „Prime Assets Capital“ valdo devynių įmonių, priklausančių buvusiam prezidentui ar jo šeimos nariams, akcijų paketus.

Fondo turtas 2024 m. rugsėjo mėnesį siekė 8,2 mlrd. grivinų (189 mln. Eur). Apie 78% fondo turto yra dalis sumos, gauta už 300 mln. USD pardavus laisvų statybos ir metalo apdirbimo gamyklą „Kuznia na Rybalskomu“. Visa suma turi būti sumokėta iki šių metų lapkričio.