Patekusi į sankcijas „Lifosa“ laukia išaiškinimo, kaip elgtis

Papildyta kontekstine informacija.

„Atidžiai stebime visus tarptautinius procesus ir įvykius, dėl padėties regione konsultuojamės su atsakingomis Lietuvos institucijomis. Esame numatę ir pasirengę įvairiems tolesnės įmonės veiklos scenarijams, kurių imsimės atsižvelgdami į tarptautinę situaciją, padėtį rinkoje ir Lietuvoje. Šiuo metu darome viską, kas priklauso nuo mūsų, kad „Lifosa“ išlaikytų daugiau kaip tūkstantį darbo vietų gamykloje. Laukiame situacijos išaiškinimo iš Lietuvos valstybės institucijų“, – pranešime cituojamas Rimantas Proscevičius, AB „Lifosa“ generalinis direktorius.

100% „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai „EuroChem Group“, kurios 90% priklauso Rusijos verslininko Andrejaus Melničenkos valdomai Kipro įmonei „AIM Capital“.

R. Proscevičius pažymi, kad AB „Lifosa“ yra Lietuvoje registruota ir veikianti įmonė, viena stambiausių ir didžiausius atlyginimus mokančių darbdavių regione. Per 2021 metus bendrovė valstybės iždą papildė daugiau kaip 32,6 mln. Eur mokesčių.

[infogram id="75384989-82e4-436e-8264-65effca5a33e" prefix="thr" format="interactive" title="AB Lifosa: dosjė"]

Prieš kelias dienas Rimantas Proscevičius, „Lifosos“ generalinis direktorius yra sakęs, kad įmonė turi planą B tuo atveju, jeigu jų akcininkams būtų pritaikytos sankcijos

„Gauname žaliavas – apatitus, amoniaką, sierą. Produkciją išvežame, bankai veikia. Anksčiau apie 15% išveždavome į Ukrainą, bet jau persiorientavome į kitas kryptis. Kol kas tokių trukdžių, kad dėl jų turėtume stabdyti gamybą, nėra. Be to, turime atsargų, yra numatyti sprendimai dėl alternatyvių žaliavų ir kitais kritiniais atvejais“, – kalbėjo „Lifosos“ vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė neprognozuoja Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ likimo, jos netiesioginį savininką Rusijos oligarchą Andrejų Melničenką įtraukus į ES sankcijų sąrašą. 

„Nesiimu spėlioti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė, paklausta dėl įmonės ateities.   

„Dabar turime daug neapibrėžtumų ir dėl globalių tendencijų, tarkime, naftos rinkose ir dėl sankcijų taikymo, todėl nenorėčiau nei spėlioti, nei spekuliuoti“, – teigia I. Šimonytė. 

Kėdainių meras Valentinas Tamulis sako, kad įmonės sąskaitos areštuotos.

„Šiuo metu gamykla funkcionuoja, šiandien dar niekas darbuotojų neatleidžia, bet jiems sąskaitų areštas uždėtas, jų veikla kaip ir sustabdyta“, – BNS sakė V. Tamulis.

Pasak Kėdainių mero, trąšų gamykla ne tik įdarbino per tūkstantį žmonių, bet ir per „Panevėžio energiją“ aprūpino šiluma miestą.

„Lifosos“ viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius sako, kad šilumos tiekimas miestui dar nėra nutrauktas. 

„Gali taip būti, bet dar nėra nutrauktas tiekimas, situacija kinta labai greitai, todėl dar komentuoti nereikėtų“, – informuoja  N. Vilkevičius.

„Taip, miestas yra šildomas „Lifosos“, jei ji sustoja, tą šilumą „Panevėžio energija“ turės iš kitur gauti. Aišku, tada ir šilumos kaina galėtų būti didesnė“, – aiškina V. Tamulis.

Pasak Gabrieliaus Landsbergio, užsienio reikalų ministro, jo žiniomis, „Lifosa“ kreipsis į teismą ir aiškinsis, ar jai sankcijos pritaikytos teisingai. Jis taip pat siūlo ieškoti būdų, kaip padėti „Lifosos“ darbuotojams. 

„Įmonei yra paliekama teisė kreiptis į teismą ir patikrinti, ar sankcijos buvo pritaikytos teisingai. Kiek girdėjau, gali būti šiuo keliu einama“, – žurnalistams teigė ministras

Jis priminė, kad tuo pačiu keliu anksčiau ėjo ir Baltarusijos valdoma Druskininkų „Belorus“ sanatorija, bet ji teismą pralaimėjo.

Pasak G. Landsbergio, Vyriausybė ir ministerijos turi stebėti situaciją. 

„Vyriausybė ir ypatingai tos ministerijos, kurios tiesiogiai gali pagelbėti, manau, kad turi rimtai žiūrėti į problemas, kurios kyla žmonėms ir padėti“, – pabrėžia G. Landsbergis.   

Paveiks regioną

Indrė Genytė-Pikčienė, bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė teigia, kad situacijos „Lifosoje“ padarinius prognozuoti kol kas sunku, tačiau tai neturėtų suduoti didelio smūgio šalies ekonomikai.

„Tai nėra labai kritinis ekonomikos dalyvis. Kalbant apie produkciją, tai žemės ūkis daugiausia apsirūpina ne lietuviškomis trąšomis. Aišku, kažkiek gal paaštrins tą ir taip įtemptą situaciją, bet tai, matyt, nebūtų kažkoks išskirtinis smūgis“, – BNS tvirtina ekonomistė. 

Pasak jos, sudėtingesnė situacija gali būti Europos chemijos pramonėje, kur dalyvių, o ypač trąšų gamintojų, nėra daug. Chemijos pramonė yra labai koncentruotas sektorius. Yra tik pora didelių trąšų gamintojų ir, žinoma, čia jau netekimai bus reikšmingesni. 

Ekonomistė sutiko, kad didesnį poveikį turėtų pajusti Kėdainių gyventojai, tačiau, pasak jos, Lietuvoje esant darbo jėgos trūkumui bei palankioms mobilumo galimybėms, įmonės darbuotojai ilgainiui galėtų rasti alternatyvų. 

„Kėdainiams tai yra svarbus darbdavys – čia, matyt, nėra ką neigti. Bet visgi, Lietuva nėra didelė ir tas mobilumas į aplinkinius nutolusius pramonės centrus yra įmanomas. Turint omeny, kad darbo jėgos trūkumas Lietuvoje yra nemažas. Dabar, kai yra karinės įtampos, jis gal kažkiek atlėgs, bet ilgainiui jis yra užprogramuotas sugrįžti. Ilgainiui darbuotojai tikrai bus absorbuoti“, – neabejoja I. Genytė-Pikčienė. 

Bendrovės „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka sako, kad panašių atvejų ateityje gali tik daugėti ir ekonomika prie jų adaptuosis. Visgi „Lifosos“ atveju pagrindinis poveikis bus jos darbuotojams, tačiau neišvengiamai palies ir kitus verslus, dirbančius su įmone.

„Didžiausias poveikis yra taškinis poveikis, bet mes nedirbame izoliuotoje situacijoje, įmonės yra smarkiai susijusios. Ta pati „Lifosa“ turėjo ekonominių santykių su kitais tiekėjais, ir paslaugų, ir žaliavų. Ta situacija palies gerokai platesnį ratą žmonių ir verslų. Bet reikia suprasti, kad tai yra dalis pokyčių, į kuriuos mes šiandien įžengėme ir, matyt, kad tų pokyčių bus dar daugiau“, – atkreipia dėmesį J. Rojaka.

J. Rojaka sako, kad chemijos ir energetinių resursų sektoriai yra susiję su Rusija, todėl gali būti smarkiai paveikti ir produkcijos kainos galėtų kilti dėl susidariusių paklausos ir pasiūlos žirklių.   

„Trąšų ir chemijos sektorius turi labai aiškius ciklus, būdavo ne vieną kartą, kai tas cikliškumas pasikartodavo ir kainos užkildavo gerokai smarkiau ir po tam tikro laikotarpio jos susibalansuodavo. Dirbantys šiame sektoriuje yra pripratę prie tokių svyravimų, bet žinoma, šiuo metu esanti turbulencija yra išskirtinė“, – teigia J. Rojaka.

Pateko anglies ir trąšų verslo savininkai

Europos Sąjunga vakar į sankcijų sąrašą naujai įtraukė 14 Rusijos verslininkų, turinčių glaudžius ryšius su Kremliumi, taip pat 146 Federacijos tarybos narius.

Naujosios sankcijos apima stambių Rusijos įmonių iš anglies ir trąšų sektoriaus akcininkus, Rusijos oligarchus.

Į ES sankcijų sąrašą įtrauktas A. Melničenka, kaip pranešama, atsistatydino iš pareigų jo valdomoje Šveicarijoje registruotoje grupėje „EuroChem Group“. 

„EuroChem Group“ ketvirtadienį pranešė, kad A. Melničenka nuo kovo 9 dienos atsistatydino iš jos direktorių valdybos, jis taip pat nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas.

„Šis žingsnis buvo priimtas po to, kai J. Melničenka buvo įtrauktas į ES sankcijų sąrašą ir siekiant užtikrinti, kad „EuroChem“ galėtų ir toliau aprūpinti milijonus žmonių visame pasaulyje žemės ūkiui reikalingomis medžiagomis ir taip padėtų užtikrinti pasaulinį aprūpinimą maistu“, – savo svetainėje skelbia „EuroChem Group“.

Estijoje taip pat prasideda Rusijos oligarchų ir įmonių, kurioms taikomos sankcijos, turto įšaldymas.

Pinigų plovimo duomenų biuras gavo daugiau nei 30 atitinkamų pranešimų ir artimiausiomis dienomis jų skaičius, kaip prognozuojama, labai padidės. Procesas kiek užtruks, nes teks surinkti informaciją apie tokį turtą, įskaitant jachtas ir automobilius, praneša err.ee.

Įšaldyto turto savininkų pavardės bus skelbiamos Pinigų plovimo duomenų biuro metraštyje