Šimtmečius išgyvenę knygynai
Kas gi skiria juos nuo puikiai apšviestų, oro kondicionieriais vėsinamų, visus bestselerius laiku pasiūlančių knygynų tinklų?
Tikriausiai istorija. Būtent ji suteikia to neblėstančio žavesio ir sukuria ypatingą atmosferą, kuri knygyną paverčia kur kas daugiau nei tiesiog parduotuve. Dar vienas būdas išlikti patraukliam – įdomi koncepcija, išskirianti kai kurias erdves iš nudailintų knygynų tinklų pasiūlos. Žinoma, nebūkime per daug naivūs. Technologijos išties daro įtaką ir jos išlieka rimtas iššūkis visai spausdintai literatūrai. Tačiau Europoje vis dar veikia tikrai daug tiek itin senų, tiek ir išskirtinių knygynų, kuriems nauji technologiniai žaisliukai – ne konkurentai.
Pats seniausias iki šiol veikiantis knygynas pasaulyje yra įsikūręs Lisabonoje, Portugalijoje. „Livraria Bertrand“ (portugalų kalba „livraria“ – knygynas) jau beveik tris šimtmečius veikia kaip Lisabonos intelektualų scena. Šis knygynas duris atvėrė 1732 metais ir iškart tapo svarbia menininkų ir intelektualių žmonių susitikimo vieta. Tiesa, tuometinis pastatas gana greitai buvo užkluptas didžiąją miesto dalį nusiaubusio žemės drebėjimo. To paties drebėjimo, kurio įkvėptas Volteras parašė „Kandidą“.
Galiausiai, 1773 metais, „Bertrand“ knygynas buvo perkeltas į dabartinę nuolatinę vietą Rua Garrett gatvėje. Nors šiuo metu Portugalijoje „Bertrand“ vardu jau yra pavadintas ištisas knygynų tinklas, būtent senasis knygynas su visomis čia išlikusiomis medžiu dekoruotomis masyviomis lentynomis ir didele įvairios literatūros pasiūla išlieka labiausiai lankomas ir išskirtinis.
Portugalijoje knygos ir istorija išties puoselėjama, tad šioje šalyje verta aplankyti ir dar vienus knygų namus. Pačiame Porto miesto centre veikiantis vienas iš pačių seniausių šalyje „Livraria Lello & Irm?o“, arba tiesiog Lello knygynas, stebina įspūdingu interjeru, kurį sukūrė dizaineris Xavieras Estevesas.
2011 metais kelionių žurnalas „Lonely Planet“ šį knygyną įvardijo kaip vieną iš trijų įspūdingiausių visame pasaulyje. Iš tiesų, 1906 metais duris atvėrusiame knygyne už neogotinio stiliaus fasado akį netikėtai patraukia įspūdingi, keista forma besisukantys mediniai laiptai, raižiniais padabintos sienos, stiklo vitražas. Sklinda kalbos, kad knygų apie Harį Poterį autorė J. K. Rowling visą pasaulį pakerėjusiam fantastiniam pasakojimui šiek tiek įkvėpimo pasisėmė būtent čia. Rašytoja Porto mieste gyveno apie dešimt metų, ji čia dirbo anglų kabos mokytoja ir dažnai mėgo išgerti kavos antrame Lello knygyno aukšte. Ir tikrai sunku paneigti: panašumų tarp įspūdingų vingiuotų šio knygyno laiptų ir autorės aprašytų laiptų Hogvartso mokykloje yra.
Be šimtų knygų portugalų kalba, Lello knygyne galima rasti daug puikios literatūros prancūzų ir anglų kalbomis, tad labai tikėtina, kad užsukus čia pavyks ne tik pasimėgauti kava ir pasaką primenančiu interjeru, bet ir rasti gerų istorijų kelionei ar lauktuvių knygas mėgstantiems artimiesiems.
Portugalų knygynai tikrai ne vieninteliai istoriškai reikšmingi ir įkvėpę žymius menininkus bei rašytojus. „Šekspyras ir kompanija“ Paryžiuje taip pat garsėja didžiule trauka menui ir menininkams. Pats pirmasis šio vardo knygynas duris atvėrė 1919 m. ir buvo tikras traukos centras tokiems modernistams kaip Jamesas Joyce‘as, Ernestas Hemigvėjus, Ezra Poundas. Po Antrojo pasaulinio karo tuometinis knygynas taip ir nebeatvėrė durų, tačiau viename seniausių Prancūzijos sostinės rajonų, netoli Paryžiaus Dievo Motinos katedros, George'as Whitmanas 1951 m. atidarė kitą jaukų knygyną, kuris perėmė „Šekspyro ir kompanijos“ vardą bei pirmtako misiją – pardavinėti anglų kalba parašytus literatūros kūrinius ir vienyti jaunus menininkus.
Šiuo metu įkūrėjo dukters Sylvios Whitman valdomas „Šekspyras ir kompanija“ neabejotinai yra vienas lankomiausių knygynų pasaulyje. Jis veikia ir kaip prieglobstis jauniems menininkams bei rašytojams, kurie atvykę į Paryžių gali čia apsistoti nemokamai.
Žinomumo knygų tvirtoveilabai prideda ir tai, kad čia buvo filmuoti kai kurie garsios Richardo Linklaterio romantinės juostos „Prieš saulėlydį“ epizodai bei vieno gražiausių ir įsimintiniausių nuotykių filmų– Woody Alleno „Vidurnaktis Paryžiuje“ – scenos.
Keliaujame toliau. Didžiausioje Vengrijos sostinės Budapešto prekybos gatvėje Andrassy stūkso dar vienas puikus knygynas, tad jei kada teks šia gatve žingsniuoti, nepraeikite pro šalį. Buvusios Paryžiaus universalinės parduotuvės antrą aukštą užėmusi „Alexandra Bookcafé“ yra kartuir knygynas, ir kavinė. Labiausiai ši vieta žavi savo interjeru: kavinės erdvė primena didžiulę pokylių salę, čia kabo spindintys šviestuvai, sienas puošia svaiginančios freskos ir daugybė Karolio Lotzės paveikslų. Kavinėje prie kavos siūloma itin daug įvairių pyragų, taip pat patiekiami ir lengvi pietūs, todėl čia vietiniai mėgsta popietėmis susitikti su draugais. Pačiame knygyne galima rasti ir daug art nouveau stiliaus elementų.
„Alexandra Bookcafé“ veikia ir nemokamas WiFi ryšys, tad prie puodelio kavos čia paprasta ne tik paskaityti įdomią knygą, bet ir, jei reikia, sutvarkyti, pavyzdžiui, svarbius darboreikalus.
Kava ir knygos vienoje erdvėje nieko nebestebina. Tuo, kad šis derinys yra labai patrauklus, jau įsitikino ir knygynai Lietuvoje, sujungę erdves su išsineštinės kavos tinklais. Tačiau jei jau prakalbome apie knygų ir maisto derinimą, ryškiausiu ir tam tikra prasme net revoliuciniu šiuos du malonumus vienijančios koncepcijos pavyzdžiu galėtų būti „Cook & Book“ knygynas Briuselyje, Belgijoje. Šis knygynas ne tik prekiauja kulinarinėmis knygomis, bet ir visas jo interjeras vienija literatūrą bei maistą. Skirtingose salėse literatūros pasiūla derinama su 7 skirtingų virtuvių ir skonių restoranais. Erdvės stebina moderniu kūrybiškumu, netikėtomis detalėmis ir spalvomis: vienur knygos kabo virš galvos, lyg praradusios gravitaciją, kitur sienose žaliuoja žolė. Nesvarbu, ar čia užsuksite pietums su pažįstamais, ar tiesiog paieškoti geros knygos – knygynas paliks neišdildomų įspūdžių.
Erdvė ir vieta kiekvienam knygynui gali pridėti itin daug žavesio. Knygų parduotuvių interjeras dažnai būna kruopščiai sukurtas, patogiai pritaikytas tiesioginei veiklai, bet kartais knygynai įsikuria ir visai netikėtose erdvėse. Bene žymiausias Nyderlanduose, Mastrichte, veikiantis Dominikonų (Dominicanen) knygynas yra įsikūręs 700 metų senumo buvusioje Dominikonų bažnyčioje, kuri žavi gotikinio stiliaus architektūra ir minimalistiniu interjero dizainu. Čia ir puošnios freskos, akmens arkos, didžiulės erdvės, ir aukštos juodo plieno lentynos su šimtais, o gal greičiau tūkstančiais jose išrikiuotų knygų. Šis knygynas ne vienintelis šalyje siūlo tikrai platų literatūros anglų kalba pasirinkimą, tačiau jis gali užtikrinti išskirtinai ramią vietą skaitymui. Tereikia puodelio kavos iš čia pat veikiančios kavinės ir paskęsti didžiulėje erdvėje susitelkiant į vieną iš daugybės lentynose laukiančių intriguojančių pasakojimų ir istorijų. Vizitui čia iš tiesų verta skirti kiek daugiau laiko, neapsiriboti trumpu užbėgimu.
Grįžtant prie pačių seniausių knygų namų Europoje neturėtų likti nepaminėtas ir Londone veikiantis seniausias Jungtinėje Karalystėje Hatchardo knygynas, įkurtas 1797 metais. Jo įkūrėjas Johnas Hatchardas buvo jaunas knygų prekeivis, šia aistra degęs nuo pat paauglystės. Jis iki šiol stebi savo žodžių, puslapių ir paragrafų karalystę iš seno portreto, kuris vis dar kabo prie knygyno laiptų.
Nuo pat įkūrimo Hatchardo klientai buvo patys žymiausi tų dienų literatūros, politikos, meno žmonės. Dabar apsipirkti čia, skaičiuojama, ateina jau aštuntoji pirkėjų karta, bet daugelis dalykų knygyne iki šiol nepakito. Tiesa, Hatchardo knygynas šiandien jau nebėra nepriklausomas, jis tapo knygynų giganto „Waterstone‘s“ dalimi. Ir tai svarbus ženklas, rodantis, kad net pačius seniausius ir įspūdingiausius knygynus vis dėlto paliečia rinkos dėsniai. Tačiau Hatchardo knygynas išsaugojo savitą knygų išdėstymą, tamsius medžio laiptus, senovišką dvasią bei aptarnavimo būdą. Be to, kaip senais laikais, daugeliui rašytojų iki šiol garbė būtent čia surengti knygų pristatymus. Knygos čia surikiuotos penkiomis eilėmis nuo grindų iki pat lubų, tad pasirinkti tikrai yra iš ko, o ir laikas prie šiųmedinių lentynų ir literatūros gausos tarsi sustoja.
Niekas ir neveja skubėti. Šimtmečius išgyvenę knygynai yra kur kas daugiau nei tik vieta, kurioje galima nusipirkti knygų, tad lankantis juose visada galima atrasti kažką sau įdomaus ir stebinančio.
