VŽ rekomenduoja: naujos knygos
Pasaulio pabaigos istorija
Matas Maldeikis, išleido leidykla „Tyto alba“, 2022 m.
„Taikos, ekonominio augimo ir liberalios demokratijos pasaulis, kuriuo po Antrojo pasaulio karo galėjo mėgautis Vakarai ir ypač Europa, nėra natūraliai susiformavęs. Jį sukūrė JAV, siekdamos savo geopolitinių tikslų. O dabar matome, kaip ta ankstesnė tvarka byra. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir integravusis į Vakarus, įsivaizdavome, kad tai natūralus pasaulis, bet, akivaizdu, kad iki šiol egzistavusi tvarka nebesugrįš“, – viename interviu kelbėjo knygos autorius.
Paklaustas, kam skirta jo knyga, M. Maldeikis sakė: „Rašydamas įsivaizdavau skaitytoją, kuris žinių apie užsienio politiką semiasi iš naujienų portalų ir televizijos žinių. Šios naujienos tėra mažos didelio vaizdo detalytės, todėl, jeigu nematome viso vaizdo, jos gali klaidinti. Norėjau, kad mažai užsienio politika besidomintis žmogus pasaulį pamatytų plačiau – per istorinę perspektyvą“.

Knygos autorius, ieškodamas Rusijos karo Ukrainoje priežasčių, pateikia įdomių versijų. Pavyzdžiui:
„Prie dabartinių veiksmų Rusija ėjo jau seniai, todėl karas Ukrainoje – tik pasekmė, o Sovietų Sąjungos žlugimas – tik Rusijos atsitraukimas. Sovietų Sąjunga tiesiog nesugebėjo konkuruoti su po Antrojo pasaulinio karo sukurta tarptautinės prekybos ir saugumo sistema, todėl Perestroika tebuvo KGB suorganizuotas Rusijos imperijos būdas „prisisiurbti“ prie Vakarų sėkmingos sistemos. Beje, 1979 metais šiuo keliu sėkmingai nuėjo komunistinė Kinija“.
Anot M. Maldeikio, „Kinija ir Rusija turi labai didelius šansus laimėti tai, ką mes vadiname kova tarp demokratijos ir autokratijos. Jos turi daug didesnius šansus, nei mes įsivaizduojam. Nors esame stipresni, bet skiriame per mažai dėmesio, per mažai suprantame. Be to, susiduriame su vidiniais iššūkiais, tarkim, paminamomis žmogaus teisėmis, o tokie vidiniai kivirčai nukreipia dėmesį nuo išorėje vykstančių tektoninių lūžių. Apie viską aš ir pasakoju knygoje „Pasaulio pabaigos istorija“.
Mano žodžiai
Rutha Bader Ginsburg, išvertė Vaida Jėčienė, išleido „Alma Littera“, 2022 m.
„Mano žodžiai“ – šmaikštus, įtraukiantis, rimtas ir sykiu žaismingas Ruthos Bader Ginsburg (1933–2020) rašinių ir kalbų rinkinys.
R. Bader Ginsburg – viena įtakingiausių Amerikos moterų. Ji mokėsi Harvardo ir Kolumbijos universitetų Teisės mokyklose, dėstė teisę Naujojo Džersio valstybinio universiteto Rutgerso teisės mokykloje ir Kolumbijos universiteto Teisės mokykloje.
XX a. aštuntajame dešimtmetyje ji prisidėjo prie Amerikos pilietinių laisvių draugijos Moterų teisių projekto įkūrimo ir kaip advokatė aktyviai siekė lyčių lygybės JAV Aukščiausiojo Teismo salėje. 1980 m. prezidentas Jimmy'is Carteris paskyrė Ruthą Bader Ginsburg teisėjauti JAV Kolumbijos apygardos apeliaciniame teisme, o 1993 m. prezidentas Billas Clintonas – JAV Aukščiausiajame Teisme.

Žurnalas „Forbes“ 2009 m. įtraukė Ginsburg į šimto galingiausių moterų sąrašą, o žurnalas „Glamour“ 2012 m. įvertino ją už viso gyvenimo nuopelnus.
Žurnalas „Time“ 2015 m. savo rengiamame įtakingiausiųjų sąraše „Time 100“ pavadino Ruthą Ginsburg ikona, o verslo žurnalas „Fortune“ 2016 m. paskelbė viena svarbiausių pasaulio lyderių.
2021 m. kovo 12 d. Brukline (Niujorkas), buvo atidengta JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjos Ruth Bader Ginsburg bronzinė statula.
Ten, iš kur esi
Saša Stanišic, iš vokiečių k. išvertė Laima Bareišinė, išleido „Tyto alba“, 2022 m.
„Ten, iš kur esi“ – tikrais faktais paremtas Bosnijoje ir Hercegovinoje (tuometinėje Jugoslavijoje) gimusio, šiuo metu Vokietijoje gyvenančio rašytojo Sašos Stanišic romanas 2019 m. pelnė prestižinę Vokietijos knygos premiją, o jo autorius vadinamas „vienu svarbiausių apie karo pabėgėlių patirtis kalbančių balsų“.
Romane autorius pasakoja savo šeimos istoriją – 1992 m. rugpjūtį keturiolikmetis berniukas su motina pabėga iš karo draskomos Jugoslavijos į Vokietiją.
„Norėčiau, – viename interviu sakė rašytojas, – kad tautos idėja neegzistuotų. Norėčiau, kad tautos sąvoka nebūtų sugalvota taip, jog žmonės save suvokia tik per vietą, kurioje gimė. Kiek karų, mirčių ir visokių kitų niekšybių tuomet niekada nebūtų įvykę?

VERSLO TRIBŪNA
Deja, tenka pripažinti, kad žmonės savo kilmę dažnai vertina per daug rimtai. Pastaraisiais dešimtmečiais kilmė tampa ypač svarbia politinės darbotvarkės dalimi. Deja, nebūtinai konstruktyviu būdu. Todėl tikiu, kad tokios knygos kaip mano ir daugelio kitų rašytojų parašytos pačiu laiku.“Romano pabaigoje autorius pasiūlo žaidimą – kelias skirtingas jo pabaigas, nes, kaip pats sako, norėjo pagarbiai atsisveikinti su savo močiute.
„Močiutė man buvo labai svarbi. Rašydamas „Ten, iš kur esi“ norėjau daugiau sužinoti apie močiutę ir sukurti svarbių jos gyvenimo detalių archyvą. Ji sirgo demencija, todėl ši užduotis buvo labai sudėtinga. Močiutė mirė, kai jau baiginėjau romaną, tačiau negalėjau jos taip paprastai paleisti. Norėjau, kad ji gyventų knygoje, kad kartu leistumėmės į paskutinį nuotykį.
Man labai svarbu, kad skaitydami knygą kiti žmonės tarsi įsitraukia į mano ir močiutės nuotykį. Skaitytojų pasirinkimai lemia ir skirtingas knygos pabaigas. Tai viena pagrindinių „Ten, iš kur esi“ idėjų – dažnai mūsų kelyje atsiranda žmogus, kuris padeda apsispręsti, judėti pirmyn. Būti drauge ir padėti kitiems – turėtų būti pagrindinis mūsų tikslas trumpai atsidūrus šioje planetoje“.