Kas lemia, kad legendinės parduotuvės nesulaukia esminio remonto 25 metus?

Parduotuvės „Norfa“ atnaujinamos kas 12–15 metų. Šiemet atidaryta nauja „Norfa“ Švenčionyse.

Nors paprastai „Norfos“ parduotuvės iš esmės atnaujinamos kas 12–15 metų, bet dvi iš pirmųjų atidarytų rimto remonto nesulaukia jau 25 metus. Anot Dainius Dundulis, UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininko ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinio direktoriaus, pagaliau rastas sprendimas, kad ir šios parduotuvės taptų moderniomis. Jų remontas ir esminis atnaujinimas bus atliktas kitąmet.

„Norfos“ parduotuvė sostinės „Kometoje“ atidaryta 1999 m. birželį. Tai buvo antroji šio dabar jau 158 parduotuvių tinklo parduotuvė. Pirkėjai pastebėjo, kad parduotuvė rimto remonto neturėjo visus 25 veiklos metus.

„Akivaizdu – tokios parduotuvės metė šešėlį ant viso tinklo įvaizdžio. Ir ne paslaptis, kad žiniasklaida ar bet kas kitas, norėdami negatyviau pavaizduoti mūsų tinklą, pasitelkdavo tokių parduotuvių iliustracijas, ypač sostinės Karoliniškių rajone esančioje „Kometoje“. Ir reikia pripažinti, kad iki šiol tokios parduotuvės – mūsų tinklo blogosios pusės iliustracijos “, – problemos neslepia „Norfos“ vadovas.

„Kometos“ peripetijos

Kyla klausimas, kodėl žinodami problemą iki šiol jos nesprendė ir neatnaujino parduotuvių, kaip yra daroma su kitomis „Norfomis“? D. Dundulis paaiškina, kad problemos šaknys glūdi nuosavybėje. Mat tokios parduotuvės įsikūrusios pastatuose, kurių pagrindiniai savininkai yra ne „Norfa“. Norint šiuos pastatus iš esmės remontuoti, reikalingas savininkų pritarimas.

„Pavyzdžiui, valdome 43% „Kometos“ akcijų, t. y. daugumą turi kitas savininkas ir jis priima galutinius sprendimus. Taip nutinka, kad kai kurie savininkai, jais tapę dar privatizacijos aušroje, linkę savaip vertinti savo dalyvavimą turto valdyme – bendrą akcininkų turtą naudoja kaip nuosavą. Netgi valdomą turtą, apeidami kitų akcininkų interesus, paverčia šeimos narių ir giminių „lesyklėle“, įdarbindami juos įvairiausiose tinkamos vertės nekuriančiose pozicijose, įsigyja prabangius automobilius „dirbantiems“ giminaičiams. Pavyzdžiui, vienas iš savininko šeimos narių yra atsakingas už grynųjų pinigų kasą, kurios egzistavimas šiais laikais kelia daug klausimų dėl verslo skaidrumo. Ar, mūsų atveju, nedavus sutikimo išsimokėti dividendų, pagrindinis savininkas pasiima didelės vertės paskolą iš įmonės ir tokiu būdu išvengia mokesčių“, – „Kometos“ valdymo peripetijas atskleidžia „Norfos“ savininkas.

Anot jo, nepatenkintas siekiu, kad turtas būtų valdomas racionaliai, didysis akcininkas nusprendė „Kometos“ patalpas išnuomoti kitam prekybos tinklui. Tačiau teismas tokį jo sprendimą anuliavo ir dabar „Norfa“ „Kometoje“ galės veikti dar bent 20 metų.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2714?placement=

Pagaliau atnaujinimas

„Dabar, turėdami garantijas, kad „Kometos“ pastate galėsime veikti dar bent 20 metų, „Norfos“ parduotuvę pagaliau iš esmės rekonstruosime ir atnaujinsime pagal šiandienos geriausias praktikas“, – patenkintas D. Dundulis. Vienos pirmųjų „Norfų“ atnaujinimas planuojamas kitąmet.

„Pagaliau neliks parduotuvės vaizdų, kurie kenkė „Norfos“ įvaizdžiui“, – teigia D. Dundulis.

Anot „Norfos“ vadovo, jis susiduria su įvairių tipų savininkais. Savininkai, kurie jais tapo pirmaisiais privatizavimo metais, labai skiriasi nuo naujos kartos savininkų, kurie į verslą atėjo vėlesniais nepriklausomybės metais.

„Matau labai didelį skirtumą tarp savininkų, kuriems „nieko nereikėjo padaryti“, ir tarp tų, kurie viską turėjo sukurti savo galva ir rankomis“, – konstatuoja D. Dundulis.

Parduotuvės gyvavimo ciklas

„Norfos“ vadovas dalinasi patirtimi, kad ir idėjiškai, ir fiziškai parduotuvės „pasensta“ per 12–15 metų. Tai lemia ir pirkėjų srautai, – kuo jie didesni, tuo greičiau ateina laikas atnaujinti.

„Praėjus šiems metams parduotuvę būtina pertvarkyti, o pertvarkymas turi daug aspektų: estetinis vaizdas, energetinis efektyvumas ir tvarumas (pakeičiame visą instaliaciją, įrangą ir t. t.), darbuotojų darbo sąlygų gerinimas, patogumo pirkėjams didinimas ir atitikimas šiandienos realijoms, – pasakoja „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas. – Pavyzdžiui „Kometos“ „Norfoje“ vienoje iš pirmųjų prieš gerą dešimtmetį sumontavome savitarnos kasas. Jos, palyginti su šiandien montuojamomis, žymiai mažiau patogios klientams, jų įranga techniškai pasenusi, jose nėra taip patogu apsipirkti, kaip šiuolaikinėse. Aišku, gali manyti senas kasas pakeisti naujomis, bet jų esamas išdėstymas neatitinka šiandienos, pakeitus grindyse liks skylės, netiks apšvietimas ir įvairių laidų privedimai bei pan.“

Kasmet vidutiniškai renovuojama apie 10 nuosavų „Norfos“ parduotuvių, o pastaruosius keletą metų – po 15.

„Praktika įrodė, kad renovuojant parduotuvę jos sistemas būtina keisti visas. Jei anksčiau tikrindavome, gal, pavyzdžiui, kanalizacijos dar nėra būtinybės atnaujinti, tai šiandien ją keičiame visuomet. Tai garantuoja, kad neatsiras poreikio ją renovuoti po kelių metų, ji tarnaus numatytą laikotarpį, ją bus pigiau eksploatuoti. Galiausiai, tokie sprendimai yra „pigesni“ įvertinant parduotuvės gyvavimo ciklą“, – patirtimi dalinasi „Norfos“ vadovas.

D. Dundulis skaičiuoja, kad renovuojant parduotuves vienos didžiausių sąnaudų – grindų ir visa ko, kas yra po jomis, keitimas. Joms parenkama danga, kuri turi atlaikyti didelius svorius ir smūgius, pvz., „Norfos“ parduotuvėse klojamos net 12,5 mm storio plytelės, kurios ypač atsparios skilimams. Taip pat svarbu sukurti komfortą pirkėjui: tam pasitarnauja tinkamas vėdinimas, šildymas, apšvietimas. Beje, Lietuvos pirkėjas, palyginti su vakariečiu, parduotuvėje pageidauja ryškesnio apšvietimo ir žemesnės temperatūros.

Komentarai