Apklausa: beveik pusė gyventojų mano, kad būstas Lietuvoje brangs
Apklaustųjų, manančių, kad būsto kaina Lietuvoje dar didės, trečią ketvirtį, palyginti su antru, padaugėjo 3 proc. punktais.
Pasak Tado Povilausko, SEB banko ekonomisto, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų nesikeičia, yra ta, kad butai ir namai Lietuvoje vis dar yra brangesni nei prieš metus.
„Visgi dėl menko būsto sandorių rinkos aktyvumo, didelių palūkanų normų ir ne itin teigiamų kitų metų ekonominių prognozių lūkesčiai artimiausiais ketvirčiais negerės“, – mano T. Povilauskas.
VŽ jau rašė, kad Registrų centro duomenimis, rugsėjį šalyje įregistruota 9.300 nekilnojamojo turto (NT) sandorių – 6% mažiau nei rugpjūtį ir 14,7% mažiau nei pernai rugsėjį. Per tris ketvirčius įregistruota 84.700 NT sandorių – 14% mažiau nei 2022 m. sausį–rugsėjį.
T. Povilausko nuomone, sandorių skaičius paskutinį metų ketvirtį veikiausiai bus dešimtadaliu mažesnis nei prieš metus.
Veikė palūkanos
Ekonomistas teigia, jog daugelyje Europos Sąjungos šalių būsto kainos trečią ketvirtį buvo mažesnės negu prieš metus, tačiau Lietuva atsilaiko prieš tokius pokyčius.
„Matyt, labiausiai dėl to, kad gyventojų pajamos šiemet vis dar sparčiai augo (infliacija jau mažesnė negu pajamų pokytis), o gyventojų skolos yra palyginti mažos“, – aiškina jis.
T. Povilauskas teigia, jog tai, kad sandorių skaičius krenta, o kainos yra stabilios, rodo, kad vis dar nėra tokių svarbių priežasčių, kurios verstų pardavėjus skubėti parduoti būstą ir dėl to mažinti jo kainą.
Vis dėlto, jis pažymi, kad per 1,5 metų padidėjusios palūkanų normos buvo viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl gyventojų finansinės galimybės įpirkti būstą sumažėjo.
„Per trečią ketvirtį šešių mėnesių tarpbankinė EURIBOR palūkanų norma padidėjo nuo 3,9% iki 4,13%, o tai jau buvo mažesnis pokytis negu ankstesniais ketvirčiais. Tačiau naujų būsto paskolų palūkanų normų dydis rugpjūtį siekė 5,75%. SEB grupės ekonomistai mano, kad yra labai didelė tikimybė, jog rugsėjį Europos Centrinis Bankas (ECB) paskutinį kartą šiame palūkanų keitimo cikle padidino palūkanas, todėl racionalu manyti, kad ir EURIBOR palūkanų normos nebeturėtų labiau didėti nuo dabartinio lygio“, – sako jis.
Ekonomisto teigimu, kol kas nesitikima mažesnės negu 3% trijų mėnesių EURIBOR palūkanų normos per artimiausius trejus metus. T. Povilauskas priduria, kad įprastai ECB palūkanų normas didina lėčiau negu jas mažina, ir tai reiškia, kad ECB palūkanų normas mažins, bet iki 3% per artimiausius trejus metus.
Jo nuomone, gyventojų būsto kainų lūkesčiai ketvirtą ketvirtį nepagerės.
„Būsto kainos ketvirtą ketvirtį veikiausiai truputį susitrauks. Palūkanų normos turėtų likti stabilios. Gerai tai, kad infliacija mažėja ir potencialiems būsto pirkėjams taupyti yra lengviau. Galiausiai gyventojų lūkesčius lems bendra ekonominė padėtis ir jos pokyčiai, kurie kitąmet optimizmu nedvelkia“, – sako SEB banko ekonomistas.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą rugsėjį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso buvo apklaustas 1.001 15–74 metų gyventojas 109-iose šalies vietovėse.
