Lukas investuoja: bebrai gali nugraužti „Ignitis grupės“ vertę

Prieš aptariant galimą apsipirkimą, aptarkime vietinio kiemuko reikalus su politiniu prieskoniu.

Mano pasaulinių investicijų portfeliui dorojantis su Donaldo Trumpo išbandymais, į lietuviškų investicijų portfelį neramumų pridėti kėsinasi ir vietinės politikos vadukas.

Kalbu apie puolimą prieš „Ignitis grupę“, kuris man kvepia įprastiniu bebrinės veiklos sezonu, kai siekiama susodinti savus į valstybines šėryklas.

Kaip girdėjote, neva susierzinęs dėl galimai vėluojančio jūrinio vėjo parko projekto Lietuvos premjeras pradėjo kelti visos „Ignitis grupės“ vadovybės atsakomybės klausimą. Tai verčia prisiminti apie politinę investavimo į šios bendrovės akcijas riziką. Iki šiol didžiausia politinė–reguliacinė rizika buvo, kad politikų sprendimais gali būti reikšmingai paveikta bendrovės grąža, kas ir nutiko prieš beveik 4 m., kai buvo reguliatoriaus pakeista ESO paslaugų kainodaros skaičiavimo metodika. 

Dabar norima grįžti į laikus, kai bendrovių vadovybės keitėsi sulig politiniais ciklais. Kad taip nebūtų, pradėtos įgyvendinti valstybės valdomų įmonių valdysenos reformos, įvedant civilizuoto pasaulio praktikas, kai įmonių vadovybės skiriamos, vertinamos, atleidžiamos stebėtojų tarybos su reikšmingu nepriklausomų narių svoriu.

Šaukiant į šiųmetį visuotinį akcininkų susirinkimą paties šaukimo tekste stebėtojų taryba „ypatingai gerai įvertino grupės valdybos ir vadovo veiklą, strategijos įgyvendinimą“. Na bet jie ir nesusispratėliai yra. Juk Gintautas Paluckas pareiškė, kad neįsivaizduoja „tokios atsakomybės stokos, kokią šiandien demonstruoja įmonės grupės vadovybė“, dar ten kažką kalba apie „susiklosčiusią situaciją“.

Finansų ministras, kurio ministerija yra pagrindinė „Ignitis grupės“ akcininkė, vienu metu sakydamas, kad listinguojama bendrovė turi turėti pačius aukščiausius valdymo standartus, ir ministerija negali turėti nė žodžio, šalia kalba, kad ketina susitikti su stebėtojų tarybos pirmininku ir nepriklausomu nariu Alfonso Faubelu. Tai apie ką susitikimas?

Viena vertus, įdiegti korporatyvinės valdysenos standartai leidžia tikėtis, kad bendrovė yra apsaugota nuo politikų poveikio, todėl apie atsakomybę aiškinančiam premjerui bus parodytas vienas didelis pirštas. Atitinkamai tai neskatina manęs atlikti jokių veiksmų su turimomis „Ignitis grupės“ akcijomis.

Kita vertus, jeigu po tokio susitikimo iškils vadovybės pakeitimo klausimas ir vadovybė bus pakeista, tai bylos, kad sugrįžome į kitokius laikus, kuriuose rizika yra kitokio lygio, atitinkamai ir akcijos kaina. Ir ne tik „Ignitis grupės“ akcijos.

Ne tai, kad advokataučiau „Ignitis grupės“ vadovybei, tiesiog nenoriu, kad mano akcija, nors ir kontroliuojama valstybės, taptų bebrų šėrykla. O naujosios kartos bebrai, kaip matyti, netoli nuo vyresniosios kartos nuplaukę.

Taigi kol kas laikau „Ignitis grupės“ akcijas ir stebiu, kuo pasibaigs šis išbandymas realiai visos valstybės valdomų įmonių valdysenos institutui.

Atsiprašau, kad tiek išsiplėsta apie politiką. Aptarkime investavimo dalykus, kurių čia ir susirinkome.

Praėjusi savaitė biržose buvo irgi ne mažiau įdomi, nei ankstesnioji.

Bestebėdamas, ką čia nukainoto įsigyti, pramiegojau ne vienos išsirinktos europinės pozicijos ralį. Ypač, vokiečių metalistų „Thyssenkrupp“, kuri vien nuo metų pradžios pabrango 130%.

Iš vienos pusės džiaugiantis Europos akcijų pripažinimu, atsiranda poreikis atsargumui. Pastebima, kad Europos biržose susiformavo kažkas panašaus į akcijų memų vajų, tokių kaip „GameStop“ prieš kelerius metus JAV biržose. Primenu, kad tuomet forumuose susitelkę smulkūs spekuliantai nutarė bendromis jėgomis pamokyti kai kurias akcijas gausiai pašortinusius stambius veikėjus – sukelti šių akcijų kainos kilimą, priversti stambias žuvis atpirkinėti brangiau parduotas pasiskolintas akcijas, tokiu būdu įsukant stulbinamus ralius. Dabar tokiuose forumuose pastebimos diskusijos apie europietiškas akcijas. Ypač smulkiuosius dalyvius sudomino tokie Europos gynybos pramonės vardai kaip „Renk Group“, „Hensoldt“. Man jau kyla klausimas, ar kai kurie Europos akcijų pakampiai per daug neužkaito.

Rinkas labai veikia naratyvai. Praėjusiais metais kalbėta apie „American exceptionalism“, kuris į save tempia visą kapitalą, šlovindamas būsimas Donaldo Trumpo proversliškas, dereguliacines, mažesnių mokesčių idėjas. Ilgai neužtruko ir jau šiemet JAV akcijos pradėjo stoti ir galiausiai dardėti žemyn, prabilta apie JAV išskirtinumo pabaigą ir rotaciją į kitas rinkas, pirmiausia į Europą.

Ir čia užkliuvo akis už fondų valdytojų veiksmų, kuriuos atskleidė „Bank of America“ atlikta valdytojų kasmėnesinė apklausa. Ji parodė, kad fondų valdytojai JAV akcijų kratėsi rekordiniu tempu. Taip kratėsi, kad JAV akcijos, lietuviškai verčiant angliškus terminus, portfeliuose atsidūrė nuo viršsvorio iki per mažo svorio, visais 23% žemiau neutralaus balanso.