Lukas investuoja: dar vienas būdas susirasti dviženklių palūkanų

Kunkuliuoja tiesiog, verda gyvenimas vietos obligacijų rinkoje, kuri suteikia progų ne tik verslui pasiskolinti, tačiau ir mažmeniniams lukučiams patraukliomis sąlygomis investuoti per viešus obligacijų siūlymus.

Karštoje rinkoje gausu ne tik viešų obligacijų pasiūlymų, tačiau ir paklausos, kuri neretai viršija pasiūlą. Todėl taip nutinka, kad ne visi pageidaujantieji gauna obligacijų, įskaitant ir mane, uždelsusį iki pat „Neodentos“ viešo siūlymo pabaigos.

Tačiau reikia nepamiršti, kad šalia viešų siūlymų – pirminės rinkos – egzistuoja ir antrinė, kai obligacijų galima įsigyti iš kitų jas turinčių investuotojų, pirmiausia biržoje. Apie užbiržinę prekybą nekalbėsiu, nes ten ne mažmeninių lukučių žaidimų aikštelė.

Antrinė obligacijų rinka – tikrai ne tokia gyva, kaip pirminė. Dauguma investuotojų, įsigiję obligacijas per viešą siūlymą, jas tiesiog laiko iki išpirkimo.

Tačiau ne tokia gyva nereiškia, kad mirusi. Pravartu laikyti užmetus vieną akį, kas ten vyksta. Laikiau ir pamačiau įdomų pirkinį.

Dar rugsėjo pradžioje vyko viešas obligacijų siūlymas, kuriame „Invaldos INVL“ privataus kapitalo fondo „INVL Baltic Sea Growth Fund“ valdoma įmonė „FERN Group“, labiausiai žinoma dėl to, kad valdo legendinį „Montuotoją“, skolinosi 2 m. iki 8 mln. Eur. Siūlymas vyko leidžiant investuotojams patiems spręsti, už kokias palūkanas iš 8,5–9,5% rėžio jie nusiteikę skolinti.

Tąkart viešai svarsčiau, kad „gal ir bandyčiau teikti siūlymą po 9,5%, bet matau mažai prasmės, nes įtariu, kad susirinks kritinė masė tų, kurie mielai paskolins garsiam vardui už 8,5%. Tokiu atveju stačiusieji pavedimus po 9,5% liks be nieko“. Taigi ir nesudalyvavau. Tai buvo vienintelė priežastis, kodėl nesudalyvavau šiame siūlyme.

Tačiau po daugiau kaip trijų mėnesių antrinėje rinkoje apsireiškė galimybė. Užpraeitą trečiadienį pamačiau, kad kažkas biržoje norėjo parduoti daugiau kaip 20 vnt. „FERN Group“ obligacijų. Pardavėjas pageidavo gauti 99,175% kainą nuo nominalios vertės. Švaria kaina, t. y. be sukauptų palūkanų.

Pasikūriau excelį ir su „Enlight Research“ obligacijų skiltyje pateikiama pajamingumo skaičiavimo formule (pajamingumas iki išpirkimo=(kuponas*kuponų skaičius iki išpirkimo + nominali vertė-rinkos kaina)/ (rinkos kaina* metų skaičius iki išpirkimo) gavau, kad pagal likusį iki išpirkimo laiką, 21 mėnesį ir pagal prašomą kainą, pajamingumas gaunasi beveik 9,4%. Beveik tiek pat, už kiek būčiau paskolinęs per viešą siūlymą, bet negalėjau.

Nors įdomu tai, kad, kai panaudojus XIRR formulę, kur suskaičiuoja metinę grąžą, įvertindama pinigų srautus per laikotarpį su nepilnais metais, gaunu 9,8% metinę grąžą.

Kuri formulė teisinga? Aišku, kad ta, kuri duoda didesnį procentą:)

Jeigu žiūrėsime į pirmą formulę, skaičiuojančią pajamingumą, šis per daug neatsilieka nuo mano siekiamos ilgametės vidutinės portfelio grąžos.

Taigi, nusprendžiau įsigyti vieną vienetą. Sumokėjau 994,23 Eur, įskaitant 2,48 Eur komisą, nes pirkau per SEB banką, geriausią banką vietinių obligacijų prekybai (taip, ir vėl reklamuoju, bet, užtikrinu, neatlygintinai – juk pagirti už geras prekybos sąlygas nesunku).

Beje, nuotraukoje iš mano e.bankininkystės matote ir anuliuotą pavedimą, kuriuo bandžiau nusipirkti „Neodentos“ obligaciją per viešą siūlymą.

Kodėl pirkau „FERN Group“? Jeigu skolintųsi koks pats sau vienas iš gatvės atėjęs „Montuotojas“, mandagiai atsisakyčiau, nes jų rezultatai tikrai neblizga. Bet šiuo atveju mane įtikino laidavimas, kurį, kaip užtikrinimo priemonę, suteikia didžiulis privataus kapitalo fondas. Tai gali atrodyti paviršutiniška argumentacija, bet, kol „Invalda INVL“ nepavedė, tol ji veikia. Jei/kai nutiks atvejis, kai jų užnugaris nesuveiks, tuomet jau šitas argumentas nebegalios.

Taigi ilgai neliūdėjau negavęs „Neodentos“ obligacijos.