Lukas investuoja: trūko kantrybė – pardaviau

Simboliškai šią mano nevykusią investiciją apibendrina toks momentas: trečio ketvirčio pelną išgelbėjo rangovo išmokėta kompensacija už nuvirtusį vėjo malūnėlį, ar kaip ten ta vėjo elektrinė vadinasi. Šiame viename fakte telpa viskas apie bendrovę, kurios IPO prieš 3 m. sudalyvavo didžiausias kiekis mažmeninių investuotojų Estijos istorijoje – 60.000 žmonių.

Tarp jų buvau ir aš. Buvau visus 3 m. ir dvi savaites, bet jau nebesu nuo ketvirtadienio, kai pardaviau šias akcijas. Kalbu apie žaliosios energetikos bendrovę „Enefit Green“.

Apie variantą parduoti šias akcijas kalbėjau vasaros pradžioje, tuomet sakiau, kad dar palauksiu rudens, gal elektros kainos atsistatys.

Bet ne apie energetikos sektoriaus tendencijas ar elektros kainas turėjau galvoti, bet apie betvarkę su bendrovės valdymu.

Taigi, ketvirtadienį buvo paskelbti „Enefit Green“ trečio ketvirčio rezultatai. Jie taip įsiutino, kad be ilgų svarstymų akcijas pardaviau.

Kaip jau turbūt girdėjote, trečią ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, pajamos mažėjo 15%, nors elektros gamyba augo 32%. Apie tai jau netrukus. Tačiau krentant pajamoms, bendrovė trečią ketvirtį sugebėjo uždirbti 8% daugiau grynojo pelno. O, tai turbūt puiku, ar ne? Reikalai gal visai neblogai stabilizuojami bendrovėje.

Bet velnias slypi – beje, pasislėpęs visai negiliai – detalėse. Grynojo pelno uždirbta 5,4 mln. Eur. „Enlight Research“ analitikai prognozavo, kad bus beveik 15 mln. Eur, iš kurio 8 mln. Eur sudarys „GE Vernova“ (čia buvusi „General Electric“) kompensacija už Akmenės parke nusivertusią vėjo elektrinę. Bet grynojo pelno teuždirbta tik 5,4 mln. Eur. Ką tai reiškia? O gi tai, kad jeigu ne kompensacija, bendrovė būtų akcininkams pranešusi apie riebų nuostolį trečią ketvirtį.

Šitas vienas faktas labai taikliai apibendrina tai, kaip pastaruosius kelerius metus „Enefit Green“ sekasi valdyti verslą ir jį plėsti.

Jeigu labai trumpai, tai trečias ketvirtis yra kulminacija tokios įvykių tėkmės:

Per IPO prisitrauki akcinio kapitalo, kuris įgalina daugiau pasiskolinti ir taip vykdyti žaliosios energetikos plėtrą.

Ambicingas žaliosios energetikos projektų statymas nevyksta pagal planą. Kažkur šituose nevykusiuose planuose su trenksmais nuvirsta vėjo malūnėlis Akmenės vėjo elektrinių parke ir prasideda ginčai su „GE Vernova“.

Vėjo malūnėlių statybai nevykstant pagal planą, neina įgyvendinti sudarytų ambicingų ilgalaikių atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo-pardavimo susitarimų (angl. Power Purchase Agreement  arba PPA).

Kadangi įsipareigojimų patiekti elektrą neina įgyvendinti, nepagamintą elektros kiekį „Enefit Green“ patiems reikia nusipirkti rinkoje, kad perduotų klientams.

Kažkurioje vietoje kažkas buvo kreivai atlikta su elektros kainų draudimusi, dėl ko gaunasi, kad „Enefit Green“ perka trūkstamą kiekį brangiai rinkoje ir parduoda pigiai klientams pagal ilgalaikius susitarimus žemesne kaina. Atitinkamai kenčia pajamos ir pelnas.

Šių įvykių tėkmėje, gražia korporatyvine kalba padėkojus už atliktą darbą, atsisveikinama su charizmatiškuoju valdybos pirmininku, kuris apžavėjo investuotojus per IPO.

Ir galiausiai turime situaciją, kai projektų generuojama kapitalo grąža (ROIC, return on invested capital) nesiekia nei 5%, t. y. iš į projektus investuoto kapitalo generuojama grąža nesiekia pritraukto kapitalo kaštų ir realiai valgo investuotojų pinigus, kaip koks nevykęs sėdmaišininkų startuolis.

Gali būti, kad sprendimą priėmiau suimtas emocijų. Gali būti, kad pardaviau pačiame dugne, nuo kurio bendrovės akcijų kaina atsispirs ir judės tik aukštyn. Tebūnie, man nebesvarbu. Tiesiog nebenoriu būti akcininkas bendrovėje, kurios vadovybe nepasitikiu. Tiksliau, jos kompetentingumu.

„Ką tik prasidėjęs ketvirtasis ketvirtis ir artėjantis pirmasis ketvirtis yra pagrindinis vėjo energijos gamintojo pinigų srautų generavimo laikas, kai turime gauti didžiąją dalį savo metinio rezultato“, – pranešime per biržą aiškino Juhanas Aguraiuja.

Ne, ne, nu nebekalbėk, nebeįdomu, laisvas.

Tokius pasiteisinimus kalbėjo naujasis, dar tik porą savaičių bedirbantis, finansų direktorius.

Man išsyk prieš akis sumirgėjo „Novaturas“, kuriame per sunkumus prasidėjo vadovų kaita.

Pirmiausia, ši estų bendrovė turi problemų su verslo valdymu.

Jau nekalbant apie sektoriaus tendencijas. O čia, visgi, įkvėpimo nedaug.

Visai neseniai LHV banko analitikai „Enefit Green“ vertinimo modeliuose pakoregavo prielaidas dėl ilgalaikės elektros kainos. Perskaičiavo ją nuo 100 Eur/MWh iki 70 Eur/MWh. Pridėkime, kad projektų įgyvendinimas stringa, ir griūna visa verslo matematika. Dėl to iš LHV deklaruotos tikslinės 5–5,4 Eur už akciją kainos beliko tik 3,1 Eur, keliais procentais daugiau, nei kainuoja dabar biržoje. Prisiminkime anekdotą, kad analitikai visada akcijas vertina kokiais 30% brangiau, ir gausis, kad dabar „Enefit Green“ akcijos net ir po tokio nugarmėjimo vis dar yra pervertintos.

Po vėliausių rezultatų „Enlight Research“ sumažino prognozuojamus dividendus už šiuos metus nuo 15 centų iki 11 centų, kas prie dabartinės kainos prilygsta 3,8% pajamingumui. Kitais metais galima tikėtis nebent 4%.

Kam prisiimti akcijų riziką už grąžą, nedaug lenkiančią indėlio palūkanas?

Pardaviau ketvirtadienį 280 vnt. „Enefit Green“ akcijų po 2,932 Eur (sumoje 820,96 Eur), arba 1% brangiau nei įsigijau per IPO prieš 3 m. Dar pridėjus, kad per tuos 3 m. įkrisdavo nedideli dividendai, tai investicija nebuvo minusinė.

Tačiau vertinant alternatyviais kaštais, tai ši investicija buvo praradimas.