Nauji taršos mokesčiai automobiliams: šnipštas Lietuvoje ir drama Estijoje

Vertinant Lietuvoje įregistruotus naujus automobilius pagal degalų rūšis, šiemet automobilių pirkėjų pasirinkimas ne itin skiriasi nuo 2024-ųjų pabaigos ar netgi pradžios. Nuo šių metų šalyje įsigalioję Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos automobilių įsigijimo kainos ir nuomos išlaidų atskaita yra ribojama, siejant ją su automobilio išmetamu anglies dvideginio (CO2) kiekiu, buvo vertinami kaip galintys pakeisti šalies automobilių rinką ir koreguoti įmonių parkų formavimą. Bet dabar, tiek vertinant statistiką, tiek automobilių prekybininkų ar parkų valdytojų atsiliepimus, pokyčiai atrodo nedarantys jokio poveikio. Tiesa, išlieka tikimybė, kad rezultatai pasimatys vėliau.

„Regitros“ pateikiami duomenys rodo, kad benzinu ir elektra varomi hibridiniai automobiliai yra vienintelė akivaizdų augimą išlaikanti automobilių kategorija. Tačiau tai lemia ne tiek valstybės iniciatyva, kiek pačių gamintojų siekis mažinti parduodamų automobilių CO2 taršą. Griežtėjantys Europos taršos reikalavimai verčia automobilių koncernus formuoti kainodarą, skatinančią mažiau taršių automobilių įsigijimą. Ir tai gana efektyviai koreguoja pirkėjų sprendimus.

Pavyzdžiui, Vokietijos koncerno „Volkswagen AG“ importuotojai Baltijos šalyse įkraunamų hibridų kainas sulygino su įprastų benzininių versijų kainomis. Tai – pasiūlymas, kurio negudru atsisakyti: šiemet visų „Volkswagen“, taip pat ir „premium“ segmento „Audi“ parduodamų įkraunamų hibridų apimtį, palyginti su 2024-aisiais, ketinama padidinti 3 kartus. Rinkos lyderio „Toyotos“ atveju beveik visi modeliai yra hibridiniai, todėl šis gamintojas jau seniai taiko su pavaros sistema nesiejamus specialius pasiūlymus, kurie didina mažiau teršiančių automobilių plėtrą.

Elektromobilių pardavimai sausį laikėsi minimaliame lygyje ir sudarė 5,4% visų registracijų skaičiaus, o dyzelinių ir hibridinių dyzelinių automobilių registracijų dalis sudaro 21%. Įdomu tai, kad su CO2 taršos susieta naujoji išlaidų atskaitos sistema jiems yra netgi palanki, nes dyzelinių variklių anglies dvideginio tarša yra mažesnė nei benzininių.

Nėra reakcijos

Kol kas matyti, kad naujų automobilių pirkėjai nereaguoja į naujuosius, su CO2 tarša susijusius mokestinius pokyčius, kurie išlaidų už automobilį atskaitymams nemažai daliai įmonių reikš daugiau sumokėto 16% pelno mokesčio. Nauji ribojimai taikomi nuo šių metų pradžios įsigytiems ar išsinuomotiems automobiliams, taigi neliečia anksčiau įsigytų transporto priemonių.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimuose visi bendrovių įsigyti (arba pagal ilgalaikės nuomos sutartis išsinuomoti) automobiliai yra suskirstyti į 4 kategorijas pagal taršą. Įmonė, įsigijusi visiškai netaršų automobilį – varomą elektra ar vandeniliu, kurio išmetamo CO2 kiekis lygus 0 g/km, galės atskaityti iki 75.000 Eur išlaidų, o galingų ir labiausiai taršių – ne daugiau kaip 10.000 Eur įsigijimo išlaidų.

Šis pakeitimas bus taikomas, apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 m. bei vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Anksčiau lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų atskaitymas nebuvo ribojamas jokia suma.

Logiškai tai turėjo paskatinti taršių automobilių registracijas praėjusių metų pabaigoje ir kilstelėti mažiau taršių automobilių pardavimus šiemet.

„Gal įvertins vėliau“

Algimantas Andrašiūnas, su „Sixt“ ženklu veikiančios ir maždaug 2.000 automobilių valdančios UAB „Transporent“ vadovas, VŽ sako, kad mokesčių naujovės neparodė visiškai jokių pokyčių – nei praėjusių metų pabaigoje, nei šių metų pradžioje.

„Nepaisant matytų įvairių informacinių akcijų apie naujų mokesčių poveikį, niekas nesikeičia, – sako jis. – Bet pagal tai, kiek mes teikiame pasiūlymų ir perkame naujų mašinų, galime matyti, kad šiemet yra labai didelis pirkėjų sujudimas. Sunku pasakyti, su kuo tai susiję – gal tai susiję su registracija naujesniais metais, gal mažesnėmis palūkanomis.“

Nuomos paslaugą verslui teikiančios įmonės vadovas tvirtina tai, kas matyti statistikoje: „Klientai nori pirkti tokias pat mašinas, kaip ir anksčiau, įskaitant benzininius ir dyzelinius visureigius, – viską. Mes gal patys daugiau edukuojame klientus, siūlydami pasinaudoti gerais pasiūlymais, pavyzdžiui, kai galima už labai geras kainas pirkti įkraunamus hibridus ir dar paskui turėti geras atpirkimo sąlygas, – dėsto A. Andrašiūnas. – Be to, iki 50.000 Eur kainos elektromobilius ir įkraunamus hibridus perkančios įmonės gali susigrąžinti 100% PVM mokesčio. Tokiu atveju nėra sudėtinga ekonominiais motyvais paskatinti sprendimą pirkti netaršų automobilį.“

Jis svarsto, kad mokesčiai mokami metų gale ir galbūt tada įmonių finansininkai pradės vertinti įsigytų transporto priemonių apmokestinimo niuansus.

Poveikis – „premium“

Kęstutis Grinaveckas, 300 nuomojamų automobilių parką valdančios alternatyvaus finansavimo UAB „Finpro“ valdybos narys, tvirtina matantis pokyčių.

„Metų pabaigoje prekybininkai stipriai jautė tai, kad žmonės skubėjo užregistruoti savo automobilius. Tai – visiškai nebūdinga situacija, nes įprastai žmonės metų pabaigoje nori perkelti registracijas į kitus metus, kad turėtų naujesnę pirmosios registracijos datą. O dabar, ypač „premium“ segmente, pirkėjai skubėjo registruotis. Salonai buvo iššluoti, kai kurie pardavėjai nebeturėjo ko parduoti“, – pasakoja jis.

Tačiau K. Grinaveckas teigia, kad pokyčių gali nesimatyti mažiau taršių, ekonominės klasės automobilių sektoriuje: „Vidutinės klasės segmente didelio pokyčio nebus dėl to, kad jame dominuoja hibridiniai automobiliai, o privačių asmenų pasirinkimui iš viso nebus jokio skirtumo. Tai geriau jaučiama „premium“ segmente, kuris nėra didelis ir dėl to neformuoja rinkos.“

Jis sako, kad dabar 6-ios iš 1-ies gaunamų užklausų yra dėl įkraunamų hibridinių arba elektrinių automobilių. „Manau, kad ši tendencija nesikeis ir tik ryškės, ją stiprins gerėjanti įkrovimo infrastruktūra“, – dėsto „Finpro“ atstovas. Jis svarsto, kad sausio rezultatų dar nereikia vertinti kaip tendencijos, nes dabar matomi skaičiai priklauso nuo anksčiau pateiktų užsakymų. „Geriau pokyčiai pasimatys galbūt birželį“, – nurodo jis.

Rasa Sinkevičienė, keliems „Volkswagen AG“ koncerno prekių ženklams atstovaujančios Kauno UAB „Autojuta“ vadovė, VŽ taip pat sako, kad praėjusių metų pabaigoje matė nedidelį naujų automobilių registracijų padidėjimą, kurį skatino būtent naujų išlaidų atskaitymo pokyčiai.

„Šiek tiek buvo, bet tikrai ne taip dramatiškai kaip Estijoje, – sako ji. – Pas mus tie atskaitų pokyčiai tarsi yra logiška tąsa, skatinanti skirti privačius ir verslo interesus. Tik viskas padaryta labai sudėtingai ir tikrai ne visoms įmonėms tai pasirodys naudinga.“

Pokyčius stumia gamintojai

Justas Nekrošius, Norvegijos kapitalo Latvijos įmonės „Moller Baltic Import“, „Volkswagen“ importuotojo Baltijos šalyse ir „Audi“ importuotojo Lietuvoje ir Latvijoje, generalinis direktorius, sako, kad Lietuvoje netaršių automobilių parkui poveikį daro seniau suteikta galimybė susigrąžinti PVM mokestį už elektra varomus arba įkraunamus hibridinius automobilius, modernėjančios jų technologijos ir gamintojų taikoma kainodara mažiau taršiems automobiliams.

„Lietuvoje sausį padidėjo įkraunamų hibridų dalis: anksčiau ji sudarydavo 6,9%, o sausį pasiekė 10,4%. Iš vienos pusės, paklausą palaiko galimybė įmonėms susigrąžinti PVM mokestį, iš kitos pusės – gamintojų skatinimas ir naujos technologijos, – sako J. Nekrošius. – Dabar „Volkswagen“ įkraunami hibridai vien su elektros pavara gali nuvažiuoti iki 120 km. Elektromobilių technologijos taip pat sparčiai tobulėja, bet jų dalis Lietuvos rinkoje siekia 5–6%. Kol elektromobiliai nebus siūlomi už patrauklias kainas arba nebus didesnių paskatų, jų pardavimai nedidės.“

Atgal į 2009-uosius

Apie mokesčių pokyčius kalbantys gamintojų atstovai vis užsimena apie Estiją, kurioje šiemet vyksta daugybė mokesčių reformų. VŽ rašė, kad kartu su taršos mokesčiais, šioje šalyje įvestas pelno mokestis, padidinti akcizo, pajamų, žemės mokesčiai, nuo liepos PVM didės 2 proc. punktais, iki 24%.

„Visa tai susidėjo į nevaikiškas papildomas išlaidas. Susidarė visiems sudėtingas laikotarpis“, – VŽ pasakoja Arvydas Šinkūnas, „Toyota Baltic“ pardavimų vadovas.

Automobiliams taip pat skirti du mokesčiai: keturženkles arba penkiaženkles sumas siekiantis vienkartinis registracijos mokestis ir kartą metuose mokamas mokestis, siekiantis triženkles arba keturženkles sumas. Abu šie mokesčiai skaičiuojami sudėtingomis formulėmis su įvairiomis dedamosiomis, apimančiomis gamybos metus, CO2 taršą ir svorį. Jos skaičiuojamos, pasitelkiant specialias skaičiuokles. Dėl to, kad vertinamas ir svoris, naujus mokesčius gavo net elektromobiliai.

Didelis registracijos, arba automobilio transakcijos, mokestis įprastai esamus automobilių savininkus skatina vengti naujų registracijų. Ir tai labiausiai turėtų paliesti mažiausias pajamas gaunančius senų transporto priemonių naudotojus. Tačiau, pasak gamintojų atstovų, verslas ir didžioji rinkos dalis turėtų išsilaikyti.

„Manome, kad šiemet Estijos automobilių rinka kris apie 20%, nors sausį matėme daug didesnį kritimą. Tai – tragiškas rezultatas, kuris tokiomis aplinkybėmis visgi yra normalus reiškinys“, – svarsto J. Nekrošius. Jis reziumuoja, kad mokesčių smūgis visus estų automobilių prekybininkus „išsiuntė atostogų“.

„Metų pabaigoje Estijoje papildomai buvo užregistruota vos ne 4.000 mašinų, kurios normaliomis aplinkybėmis būtų registruotos šiais metais, – sako jis. – Metinis mokestis naujiems automobiliams nėra didelis, bet registracijos mokestis gali siekti kokius 600 Eur. Tačiau, esant didelei CO2 taršai ir dideliam svoriui, gali didėti iki beveik 10.000 Eur. Pirmiausia tai liečia sunkius ir galingus visureigius.“

Pasak jo, populiariausiems „Volkswagen“ modeliams registracijos mokestis siekia nuo maždaug 600 iki 1.600 Eur.

A. Šinkūnas reziumuoja, kad Estijoje po naujų mokesčių įvedimo rinka krito į 2009-ųjų lygį. „Sausį prekyba krito 65%, vasaris, atrodo, taip pat bus panašus. Sustojo ne tik naujų, bet ir naudotų automobilių pardavimai, – vardija „Toyotos“ atstovas. – Registracijos mokestis hibridiniam „Toyota RAV 4“ siekia apie 1.200 Eur o „Land Cruiser“ – maždaug 8.000 Eur,  autobusiukui „Pro Ace Verso“ – apie 7.000 Eur.“

Jis priduria, kad didelio dyzelinio visureigio kaip „Land Cruiser“ savininkas mokės po kokį 1.000 Eur siekiantį metinį mokestį.

Parkų emigracija – abejotina

Tačiau A. Šinkūnas svarsto, kad estų bendrovės nebandys žaisti, savo transporto parkus iškeldamos į Latvijoje ar Lietuvoje registruotas įmones.

„Vertinant tai, kas perkama dažniausiai – kokią nors hibridinę „Toyota Corolla“, jos registracijos mokestis siekia 500–600 Eur, metinis – apie 100 Eur. Įmonės su tuo susitvarkys. Tokie automobiliai sudaro apie 60% rinkos, o didžiausias poveikis matysis būtent didžiųjų automobilių segmentuose“, – aiškina jis. Gamintojo atstovas pasakoja apie girdėtus svarstymus dėl to, kad lizingo bendrovės vardu nupirktos mašinos, keičiant jos naudotoją, formaliai nekeičia savininko.

„Todėl gali būti, kad kai lizingo bendrovė mašiną perleidžia naujam klientui, yra galimybė išvengti registracijos mokesčio. Tada labai padidėtų lojalumas lizingo bendrovėms, nes būtų reikšmingas motyvas jų nekeisti, nežiūrint į palūkanas“, – pasakoja A. Šinkūnas. Tokią galimybę taip pat galėtų dar lengviau išnaudoti ir nuomos bendrovės.