Šachmatų partija su taisyklių nesilaikančiu šešėliniu laivynu

Anksčiau Baltijos ir Šiaurės jūrų šalys beveik nebendradarbiavo tarpusavyje, kovodamos su Rusijos šešėliniu laivynu. Jos ne itin daug apie jį ir žinojo, bet dabar bendromis pastangomis šios spragos užpildomos. Jaakas Viilipusas, Estijos Klimato ministerijos jūrų departamento vadovas, „Aripaev“ tvirtina, kad Estijai šioje misijoje tenka svarbus vaidmuo.

„Nuo čia iki Lamanšo sąsiaurio, taip pat Šiaurės jūros link – visoje šioje teritorijoje, kurioje plaukioja šešėlinis laivynas, šalys turėtų būti pasirengusios bendradarbiauti, – sako jis. – Tai, kas vyksta Baltijos jūroje, nėra vien tik sankcijų apėjimas, vis dažniau kalbama apie tai, kad ši veikla panaši į hibridinį karą.“

Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivių funkcija – gabenti naftą, kurią Rusija parduoda brangiau, nei 60 USD už vieną barelį. Tokia yra vadinamųjų G7 šalių nustatyta viršutinė naftos kainos riba. Šiuo metu skaičiuojama, kad tokių laivų pasaulyje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Remiantis Kyjivo ekonomikos mokyklos ataskaita, 2024 m. birželį jais bus gabenama 70% jūromis eksportuojamos Rusijos naftos.

J. Viilipusas sako, kad prieš šią schemą nėra „sidabrinės kulkos“ ir tokios nuomonės esą laikosi daug tarptautinės jūrų teisės ekspertų. Tačiau, pasak jo, tai normalu: „Vyksta nuolatinis procesas: žengsi žingsnį – pamatysi reakciją. Pagrindinis sankcijų tikslas – branginti naftos gabenimą ir padaryti jį nemalonų“. Todėl konfrontaciją su šešėliniu laivynu jis vadina didele šachmatų partija.

Estijos specialioji misija 

Praėjusią savaitę Europos Sąjunga priėmė 15-ąjį sankcijų paketą, kuris apėmė dar 52 šešėlinio laivyno tanklaivius, visą sąrašą išplečiant iki 79 laivų. Tokia priemonė iš esmės sąraše esantį laivą paverčia nepageidaujamu: jis negali įplaukti į uostus, dalyvauti prekyboje ar sudaryti tarptautinių draudimo sutarčių.

Estija šiame procese padeda nustatyti, kurie laivai turėtų būti įtraukti į sankcijų sąrašą. „Šalys stebi laivus, renka apie juos įrodymus, tada tanklaiviai įtraukiami į sankcijų sąrašus remiantis vadinamaisiais įrodymų paketais“, – paaiškina J. Viilipusas. 

Valstybės keičiasi informacija apie tai, remiantis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo programa.

Indikacija, kad laivas dalyvauja šešėlinėse schemose, gali būti, pavyzdžiui, neįprastas jo elgesys jūroje – atpažinimo sistemos (AIS) išjungimas arba sąmoningas šios sistemos duomenų klastojimas. Taip galima nuslėpti, pavyzdžiui, neteisėtą naftos perkrovimą jūroje.

J. Viilipusas pripažįsta, kad naudojamos schemos tampa vis sudėtingesnės. Todėl Estijos Transporto departamentas artimiausiu metu specialiai skirs vieną žmogų, kuris nuolat stebės laivus, o jam talkins dirbtinis intelektas.

„Pavyzdžiui, jei nutrūksta AIS signalas ir tanklaivio buvimo vieta nėra logiškai paaiškinama, dirbtinis intelektas gali jį išanalizuoti ir iš šimtų laivų atrinkti tuos, kurie aiškiai atitinka tam tikrą schemą, – aiškina jis. – Tačiau bus stebima ne tik buvimo vieta ir manipuliavimas signalu: yra ir kitų parametrų, kurių dabar neminėsiu“.

Hibridinio karo požymiai

„Šešėlinio laivyno problemos, atsitiktinai parenkamos inkaravimo vietos ir visa tai, kas šiandien vyksta jūroje, pasiekė naują lygį. Tai akivaizdžiai turi hibridinio karo požymių ir turi būti nuolat stebima, – sakė J. Viilipusas. – Suomijos įlankoje vis dar fiksuojami nuolatiniai GPS trukdžiai.“

Ar naftos tanklaiviai naudojami ir kitais tikslais? „The Wall Street Journal“, nenurodydamas nei šaltinių, nei įrodymų, neseniai rašė, kad šešėlinis laivynas taip pat gabena ginklus.

Tačiau J. Viilipusas nepateikia jokių konkrečių pavyzdžių. „Pasirodė gandų, kad kai kuriuose laivuose sumontuota papildoma įranga, tačiau mes negalime to nei paneigti, nei patvirtinti. Tačiau šie laivai tikrai gali būti naudojami įvairiais tikslais“, – sakė jis.

Stebi tolesnius žingsnius

Įvairios šalys jau yra paskelbusios sankcijas daugiau nei šimtui Rusijos šešėlinio laivyno laivų. J. Vilipusas sakosi atsargiai vertinantis laivams taikomus suvaržymus. Prieš kelis mėnesius, kai JAV įvedė sankcijas, jis užgniaužęs kvapą sekė įvykius: „Iš pradžių buvo trys tanklaiviai, paskui jau – šeši“.

Buvo baiminamasi, kad pakeliui į Rusiją jie sustos ir liks stovėti Baltijos jūroje, tačiau paskui jie nuplaukė tiesiai į Rusijos vandenis. „Jau maždaug pusantro ar du mėnesius galite matyti, kad laivai stovi, išmetę inkarus Rusijos vandenyse. Kitaip tariant, JAV sukurtas sankcijų spaudimas suveikė“, – aiškina jis.

Dabar laukia dar vienas įtempto laukimo laikotarpis. Kadangi praėjusią savaitę ES ir Didžioji Britanija į juodąjį sąrašą įtraukė nemažai laivų, Rusija greičiausiai imsis pertvarkyti savo naftos eksporto tinklą.

Pavyzdžiui, jei laivas anksčiau plaukiojo kaip naftos tanklaivis netoli Ispanijos ar Graikijos, patekęs į Europos sankcijų akiratį, jis gali būti išsiųstas į tolimesnius vandenis.

„Brazilija yra Rusijos draugė, Kinija ir Indija yra draugės – todėl laivai, kuriems taikomos sankcijos, bus išsiųsti kur nors ten“, – mano J. Villipusas. – Tačiau laivai, kuriems sankcijos dar netaikomos, greičiausiai pradės gabenti naftą Europos vandenyse.“

Jei laivų, kuriems taikomos sankcijos, skaičius taps per didelis, gali būti taip, kad jie visi susirinks į Suomijos įlanką ir bus joje tol, kol Rusija reorganizuos jų veiklą.

Kitas numanomas variantas – Rusija gali spjauti į sankcijas. 

„Kadangi jie negali atsisakyti didelių laivybos pajėgumų, jiems labai reikia išlaikyti šiuos laivus eksploatuojamus. Visai įmanoma, kad tam tikru momentu jie pradės po truputį plaukti, – mano J. Vilipusas. – Tačiau tokioje situacijoje nieko nedaryti taip pat nėra išeitis.“

Draudimo klausimas

Sankcijos laivams ar jų savininkams nėra vienintelis būdas išspręsti šešėlinio laivyno problemą. Efektyvi priemonė yra ir laivų draudimas.

„International Group of P&I Clubs“ draudikų grupės narės, apimančios 90% pasaulinio jūromis gabenamų krovinių tonažo, taip pat visos G7 šalių bendrovės privalo nedrausti tanklaivių, kurie gabena naftą, parduodamą virš nustatytos viršutinės sankcijų ribos.

Taip siekiama apsunkinti šešėlinio laivyno naudojimą, nes laivui neturint tarptautinio draudimo, dauguma pasaulio uostų jo tiesiog neįsileis.

Tačiau Rusija šioje šachmatų partijoje atliko ir atsakomąjį ėjimą: šešėlinis laivynas nustojo įplaukti į uostus, kuriuose reikalingas draudimas. Tai įvedė painiavos pakrančių valstybėms: jos nebegalėjo žinoti, kokie laivai praplaukia šalia jų teritorijų ir ar jie iš viso turi draudimą?

Laivui neturint draudimo, niekas neatlygins jo padarytos žalos. Būtent taip balandžio mėnesį nutiko šešėlinio laivyno tanklaiviui „Andromeda Star“, kuris netoli Danijos susidūrė su kitu laivu. Laimei, tuo metu laive nebuvo naftos.

Tai privertė prieigą prie jūrų turinčias šalis vienytis, siekiant visiškai kontroliuoti visų praplaukiančių laivų draudimą. Toks sprendimas priimtas praėjusią savaitę Taline vykusiame NATO jungtinių ekspedicinių pajėgų posėdyje.

Renka duomenis

Jungtinės ekspedicinės pajėgos (Joint Expeditionary Force – JEF) yra Jungtinės Karalystės vadovaujamas karinio bendradarbiavimo formatas, kuriam, be trijų Baltijos šalių, priklauso Nyderlandai, Norvegija, Švedija, Suomija, Danija ir Islandija. JEF idėja – suteikti šalims pirmąją pagalbą anksčiau, nei reikėtų taikyti NATO penktąjį straipsnį.

J. Viilipusas aiškina, kad Šiaurės ir Baltijos jūros yra vienintelės teritorijos, kuriose dabar galima gauti šešėlinio laivyno duomenis. „Yra keletas siaurų vietų, kur galima surinkti informaciją ir kažką daryti tam tikrose ribose“, – sako jis.

Pati Estija draudimus pradėjo tikrinti dar praėjusį birželį. Transporto departamento pareigūnai kasdien radijo ryšiu susisiekia su laivais, laukiančiais įplaukimo į Rusijos uostus atsitiktinėse inkaravimo vietose.

„Draudimo dokumentai paprastai siunčiami elektroniniu paštu, o tada Transporto departamento inspektoriai tikrina jų tinkamumą“, – paaiškino J. Viilipusas.

Nors dauguma turi tvarkingus dokumentus, pastebima vis daugiau keistų draudimų. „Kamerūno draudimai su rusišku fonu, taip pat Kirgizijos draudimai, nors ji visai nėra jūrinė šalis“, – vardija Estijos pareigūnas.

Kartais lipa į laivus

„Taip, aš iš tiesų buvau laive. Atvykęs karinis laivynas, transporto valdyba ir aplinkosaugos valdyba atliko patikrinimą. Jie patikrino dokumentus, paėmė degalų mėginius, patikrino, ar laikomasi sieros direktyvos ir greitai apžiūrėjo laivą, kad įsitikintų, jog jame nėra nieko įtartino ar netvarkingo“, – pasakoja J. Viilipusas.

Jis sakosi manantis, kad patikrinimas iš dalies drausmina laivų savininkus: „Per patikrinimą įvyko incidentas, kai kapitonas atsisakė įsileisti pareigūnus į laivą. Kitą dieną jis pakėlė inkarą ir įplaukė į Rusijos vandenis. O po savaitės savanoriškai pateikė visus dokumentus. Paaiškėjo, kad buvo pasibaigęs jo draudimo galiojimo laikas, o kitą dieną jis jau įsigijo naują draudimą.“

Spaudžia Palau ir Panamą

Draudimo duomenys naudojami, planuojant tolesnius veiksmus prieš šešėlinį laivyną. Pasak J. Viilipuso, labai svarbu koordinuoti kontroliuojančią veiklą: „Iki šiol tai nebuvo daroma labai gerai. Buvo priimtas sankcijų paketas, visi pradėjo jį kažkaip įgyvendinti, buvo bendraujama, bet nepakankamai“.

Dabar tarptautiniu spaudimu siekiama paveikti Palau ir Panamą, šešėliniams laivynams siūlančias patogias registracijos sąlygas. Norima, kad jos atsisakytų registruoti sankcijas apeinančius laivus.

Bet tuo pat metu šiuos laivus po savo vėliava ėmė glausti Barbadosas.

„Šachmatų partija tęsiasi, – sako J. Viilipusas. – Viskas nenuspėjama, tam tikru momentu gali realizuotis įvairūs scenarijai. 2025-aisiais nuolatinė stebėsena neabejotinai bus viena svarbiausių temų. Bet kadangi dabar bendradarbiaujama, viskas vyksta greičiau, todėl ir tanklaivius taip pat lengviau kontroliuoti.“

VŽ rašė, kad šešėlinis laivynas yra įvairiose pasaulio vietose ir dažnai fiktyviose įmonėse įregistruoti tanklaiviai. Jie skirti apeiti įvairioms šalims, kaip Iranas, Venesuela ar Rusija, taikomas prekybos nafta sankcijas. Pasaulinei bendruomenei didelį rūpestį kelia ne tik šių laivų ekonominė veikla, bet ir itin prasta techninė būklė bei didelė ekologinės katastrofos grėsmė.