„Girteka Group“ vadovas: apie verslo sąlygas Lietuvoje, „Tesla“ ir vandeniliu varomus vilkikus

Anot J. Eijsinko, jeigu kompanija gali pasirinkti šalį, kurioje investuoti, ji tai daro atsižvelgdama į tris kriterijus – talentus, mokestinę aplinką ir stabilią, verslą palaikančią reguliavimo sistemą.

„Girteka Group“ vadovas pastebėjo, kad talentų prasme Lietuva susiduria tiek su fizinį, tiek su protinį darbą dirbančiųjų iššūkiais.

„Akivaizdu, kad jei ir toliau taip tęsime, senstančioje visuomenėje negalėsime užpildyti daugumos darbininkų vietų. Ir man protu nesuvokiama, ką vyriausybės visoje Europoje, beveik kiekvienoje šalyje, diskutuoja apie imigraciją, – sakė jis. – Turime pagalvoti apie kontrolę, integraciją, tačiau neturėtume galvoti apie migracijos apribojimus, tarsi tai būtų juoda ar balta.“ 

Pasak J. Eijsinko, bet kuri vyriausybė turėtų tai permąstyti, nes tam tikru momentu šalys pritrūks sunkvežimių vairuotojų, darbuotojų žemės ūkyje, statybvietėse, taip pat žmonių, kurie slaugytų pagyvenusius žmones. „Mums reikia imigracijos“, – sakė jis, priminęs, jog visai neseniai tarp didžiausių imigrantų Jungtinėje Karalystėje buvo ir lietuvių darbininkai, padėję šalies ekonomikai ir taip užsidirbę patys.

J. Eijsinkas pridūrė, kad nors dabar Lietuvoje yra kokybiškas administracinio tipo darbuotojų pasirinkimas, toliau tinkamai neinvestuojant į švietimą, kyla pavojus, kad talentų rinka taps vis mažesnė. Anot jo, valstybinei švietimo sistemai reikėtų stengtis, kad mokslų kokybė būtų kuo panašesnė kokybę į teikiamą privačiose mokyklose.

„Girteka Group“ vadovas taip pat paminėjo ir kylančio minimaliosios mėnesinės algos (MMA) iššūkį. Nuo sausio 1 d. MMA Lietuvoje bus 1.038 Eur. Jei kadaise Lietuva pagal minimalų atlyginimą buvo ES valstybių uodegoje, dabar beveik prisivijo dešimtuką.

„Lietuvoje visada buvo palankus klimatas verslui, todėl jis galėjo augti taip sparčiai, kaip ir anksčiau. Nerimą kelia tai, kad minimalus darbo užmokestis didėja daug greičiau nei daugumoje kitų Europos šalių. Jis turi didėti, tai puikus dalykas žmonėms ir ketinimai teisingi, tačiau konkurencingumas darbo jėgos kainos atžvilgiu keičiasi, todėl turime suvokti ir to pasekmes“, – dėstė jis.

Kalbėdamas apie trečiąjį kriterijų – stabilią reguliavimo sistemą – J. Eijsinkas sakė, kad ES ir vietinė reguliavimo sistemos neretai nėra tapačios. Be to, valdžioje esant daugiau populistinėms vyriausybėms, politikams labiau būdinga reakcija į įvykius, o ne ilgalaikės suplanuotos strategijos įgyvendinimas.

„Noriu pasakyti, kad galite priimti Mobilumo paketą ir tada vėl jį anuliuoti, tačiau tai turės pasekmių verslui. Mums reikia planuotis. Investavome į didelę transporto bazę, galvojame apie tolesnį investavimą. Ar dabar reikės jį padidinti? Mažinti?“, – retoriškai klausė didžiausios lietuviškos transporto įmonės vadovas. Jis tvirtino, kad reikalinga reguliavimo sistema ir vizija, kur link judėsime, o ne tik reakcija.

„Aš manau, kad spaudimas patiriamas visiems trims mano minėtiems kriterijams. Tai nėra būdinga išskirtinai lietuviai, tai kelia nerimą ir europiečiams. Reikėtų vėl grįžti iš reaktyvios visuomenės į visuomenę su vizija“, – nurodė J. Eijsinkas.

Linkėjo nebebūti mažais

Konferecijoje jį kalbinusios Orijanos Mašalės paklaustas, kaip vertina „Girtekai“ kylančius iššūkius, grupės vadovas pasakojo susiduriantis su tomis pačiomis problemomis, kaip ir visi pervežimų rinkos dalyviai.

„Šiuo metu mūsų verslas yra labai cikliškoje ekonominėje aplinkoje, o tai iš esmės reiškia mažą paklausą ir didėjančias išlaidas. Tai yra toksiškas derinys ir mums šioje situacijoje reikės išlaviruoti. Antra – kalbant apie skaitmenizaciją ir apie ekologiją, egzistuoja gana didelis poreikis investicijoms, – vardijo J. Eijsinkas. – Trečias iššūkis, su kuriuo susiduriame, yra didėjanti reguliavimo apimtis, dėl ko mūsų transporto priemonių parkas tampa mažiau produktyvus ir dar labiau padidėja mūsų išlaidos. Tie trys dalykai kartu yra gana įdomus intelektualinis iššūkis, kurį reikia įveikti.“

Pernai „Girteka Group“ fiksavo daugiau nei 1,7 mlrd. Eur pajamų, ji turi daugiau nei 9.000 vilkikų, iš kurių pusė registruoti Lietuvoje – tai lemia, kad būtent ji yra didžiausia transporto grupė mūsų šalyje ir netgi viena didžiausių Europoje. Nors pasiekti tokias apimtis daugumai bendrovių gali būti neįmanomas uždavinys, didelę patirtį turintis olandas logistikos specialistas sakė, kad Lietuvos vežėjai turėtų liautis manyti, kad yra nereikšmingi. 

„Turiu vieną palinkėjimą mums visiems. Nustokime būti pigiais Rytų Europos vežėjais, mums reikia judėti ir tapti tikrais Europos logistikos galiūnais su šaknimis Lietuvoje, – dėstė jis. – Tas mąstymo pokytis turi įvykti, kai ateiname pas savo klientus, tas pokytis turi įvykti, kai kalbamės su ES apie reguliavimą. Mes, kaip industrija, turime turėti tą pasitikėjimą savimi ir didžiuotis tuo, ką sukūrėme. Tai nuostabu ir mes neturėtume to per daug slėpti.“

Reikalavimai elektriniams vilkikams

Renginio metu J. Eijsinkui buvo priminta, kad prieš septynerius metus „Girteka“ buvo viena pirmųjų kompanijų, užsakiusių tuomet pristatytus „Tesla“ vilkikus. Šie turėjo padėti „Girtekai“ pasiekti tikslą tapti „ekologiškiausia kompanija“. 

„Tesla“ sunkvežimiai yra tokie užimti, kad jų taip ir nemačiau, – juokavo pernai prie grupės prisijungęs J. Eijsinkas. – Ne, mes neturime „Tesla“ sunkvežimių.“

Visgi bendrovė nuolatos ieško sprendimų, ateityje pakeisiančių dyzelinius variklius. „Girteka“ 2022-ųjų pabaigoje skelbė pradėjusi partnerystę su Švedijos gamintoja „Scania“, siekiant per  ketverius metus įsigyti iki 600 elektrinių vilkikų. 

Logistikos ir transporto forume paklaustas apie elektra varomus vilkikus, J. Eijsinkas pabrėžė, kad šiuo metu niekas nežino, kokia bus vyraujanti tolimųjų reisų sunkvežimių technologija.

„Mes, veždami krovinį, paprastai važiuojame ne daugiau nei 1.300 km. Mes išbandome akumuliatorines transporto priemones, dirbame su vandenilio pavaros tiekėjais, tačiau kol kas neradome ekonomiško ir praktiško sprendimo. Mes vis bandome ir bandome, – pasakojo jis. – Nuojauta sako, kad iki 2030 m. dėmesys alternatyvia energija varomiems vilkikams bus sutelktas į trumpų atstumų ir paskirstymo srautą, kur yra labai prasminga ir protinga tai daryti. Vėliau turėsime spręsti infrastruktūros, atstumo iššūkius.“

Anot J. Eijsinko, įvertinus dabartinę infrastruktūrą, toks elektrinis su viena įkrova turėtų nuvažiuoti per 800 km, kad jį būtų galima racionaliai eksploatuoti.

„Turime nepamiršti, kad iki šio dešimtmečio pabaigos ES sunkvežimių pramonei taikys taršos leidimų prekybos sistemą, kuria apmokestins išmetamą CO2. Jis buvo planuojamas 2027 m., o dabar nukeltas į 2030 m, – pasakojo logistikos specialistas. – Bet ES kažkuriuo metu vis tiek to reikalaus, kas reiškia, kad dyzelinė alternatyva brangs, naujos technologijos vystysis ir situacija ims keistis. Ne iškart po dienos, bet bėgant laikui – mes tam ruošiamės.“