2025-12-18 14:14

L. Mickus. Kodėl pasaulio finansų rinkos sužiuro į Japonijos banką?

Linas Mickus, SEB Finansų rinkų departamento vyr. finansų analitikas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Linas Mickus, SEB Finansų rinkų departamento vyr. finansų analitikas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Tai, kas vyksta Japonijoje, dažniausiai nebūna pasaulio finansų rinkų dėmesio centre. Tačiau pastaruoju metu investuotojai vis atidžiau stebi Japonijos centrinio banko sprendimus dėl palūkanų normų, nes jie gali turėti reikšmingą poveikį finansų rinkoms visame pasaulyje. Kodėl taip yra?

Ilgus metus Japonija išsiskyrė itin žemomis ir net neigiamomis palūkanų normomis. Japonijos centrinis bankas jų nekeitė net ir tada, kai 2022 m. viduryje JAV ir Europa pradėjo agresyviai didinti palūkanas, reaguodamos į smarkiai išaugusią infliaciją. Tai lėmė augantį palūkanų normų skirtumą ir sukūrė vadinamąsias arbitražo galimybes.

Kaip tai veikė praktikoje? Paprastas pavyzdys: investuotojai skolindavosi Japonijos jenomis už labai žemas – arti 0% - palūkanas, pasiskolintas lėšas konvertuodavo į JAV dolerius ar eurus ir pirkdavo šiomis valiutomis denominuotą finansinį turtą – pavyzdžiui, vyriausybių obligacijas ar įmonių akcijas. Paprastai tariant, Japonija tapo, ir iš dalies vis dar yra, pigaus finansavimo šaltiniu pasaulio finansų sistemai.

Registruokitės ir skaitykite šį straipsnį nemokamai

Jau turite paskyrą?

Nemokama registracija suteikia galimybę:

  • skaityti registruotiems klientams skirtus straipsnius
  • komentuoti
  • gauti el. paštu esminių naujienų santrauką

Jokių kortelės duomenų palikti nereikia.

52795
130817
52791