„Girteka Group“ finansų direktorius: be sisteminių pokyčių žemesnės pridėtinės vertės sektoriams išlikti bus sudėtinga
„Lietuva per pastarąjį dešimtmetį sparčiai žengė į priekį. Ekonomika augo, atlyginimai kilo. Tačiau matome ryškią tendenciją – Lietuva brangsta greičiau, nei turtėja. Tai nauja realybė, kuri ypač stipriai palies žemesnės pridėtinės vertės sektorius“, – pabrėžia V. Šuklys.
Be papilomos darbo jėgos – rizika prarasti ištisus sektorius
V. Šuklys pabrėžia, kad nors šalį labiausiai augina aukštos pridėtinės vertės sektoriai, be žemesnės pridėtinės vertės verslų, tokių kaip transportas ir logistika, statyba ar žemės ūkis, pažangios valstybės ekonomika veikti taip pat negali. Būtent jie užtikrina kasdienį ekonomikos pulsą.
Problema ta, kad dirbti šiose pramonės šakose nori vis mažiau šalies gyventojų: pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojas uždirba bent du kartus daugiau nei šalies vidutinis atlyginimas – apie 2.500 Eur atskaičius mokesčius, tačiau lietuvių, norinčių jais dirbti, beveik neliko.
.jpg)
Tokios profesijos kaip kirpėjas, virėjas ar vaikų priežiūra neišnyks, bet jei į juos neintegruosime imigrantų, ilgainiui už tas paslaugas mokėsime labai brangiai, o žemos pridėtinės vertės sektoriai, kurie konkuruoja Europos ar pasaulio rinkose, – nunyks arba labiausiai darbui imli vertės grandinės dalis bus iškelta į valstybes, kuriose yra didesnė darbo jėgos pasiūla.
Jo nuomone, racionali imigracijos politika yra būtina norint palaikyti Lietuvos ekonomikos balansą. Tai – BVP kurianti, o ne atimanti darbo jėga. Turtingos valstybės tai supranta ir priima kaip investiciją, ne problemą. Verslui derėtų pasiryžti kryptingai investuoti į veiklos skaitmenizavimą ir tarptautinių talentų pritraukimą.
„Imigraciją reikėtų vertinti ir kaip gelbėtoją, kuris didina šalies BVP. Tai yra atvykusi darbo jėga, kuria tikimasi kelti mūsų ekonomiką – ji turėtų kurti, ne atimti. Tačiau tai turi vykti kartu su aiškiu valstybės saugumo užtikrinimu – kad į šalį atvyktų tik patikrinti, motyvuoti žmonės, kurie nori dirbti ir prisidėti prie ekonomikos, o ne kelti rizikas ar naudotis Lietuvos socialinės apsaugos ekosistema. Būtent tokiu požiūriu vadovaujasi imigrantus priimančios turtingos šalys. Užkirtus kelią darbuotojams iš trečiųjų šalių, dalis darbo jėgos stingančių verslų gali ir išsikelti, todėl kai kurios paslaugos brangs“, – akcentuoja ekspertas.
Tokiam vežėjui kaip „Girteka“, valdančiam 6.000 vilkikų, 7.000 puspriekabių parką, pagrindinis iššūkis yra ne vairuotojų pritraukimas, o sugriežtėję reikalavimai juos įdarbinant. Per ketverius metus grupės veiklos apimtis Lenkijoje išaugo iki 40% ne tik dėl rinkos artumo, bet ir dėl realios rizikos, kad Lietuvoje tokio masto nebūtume galėję užtikrinti.
„Girteka“ šiuo metu išlaiko stabilų vairuotojų skaičių – organizacijoje dirba 10.000 vairuotojų, o per metus įdarbinama apie 4.000. Apie 85% naujų kolegų prisijungia tiesiogiai arba per rekomendacijas.
„Daugiau kaip 70% naujai įdarbinamų vairuotojų šiandien yra iš ne ES šalių, o vizų ir darbo leidimų gavimo procesai pastaraisiais metais tapo gerokai sudėtingesni. Tokie ribojimai tiesiogiai veikia mūsų galimybes greitai pritraukti motyvuotus vairuotojus ir užtikrinti sklandų veiklos tęstinumą visoje Europoje. Kaip viena didžiausių kelių transporto įmonių žemyne, kasmet įgyvendinanti daugiau kaip 600.000 pervežimų, „Girteka“ šiuos pokyčius jaučia labai aiškiai – jie daro tiesioginę įtaką tiekimo grandinių efektyvumui,“ – pasakoja V. Šuklys.
Konkurencingumą mažina mokesčių našta
Finansų ekspertas pabrėžia, kad imigracijos politika yra tik vienas iš veiksnių, silpninančių šalies konkurencingumą, o prie to prisideda ir augantys darbo jėgos kaštai bei mokesčių aplinka.
„Per pastaruosius 10 metų šalies ekonomika augo apie 40%, o darbo užmokestis – apie 260%. Šiandien atlyginimams tenkanti Lietuvos BVP dalis yra išaugusi iki 49%, o tai jau yra daugiau nei ES vidurkis. Tai reiškia, kad darbo jėgos kaštų augimas nėra amortizuojamas efektyvumo augimo“, – aiškina V. Šuklys.
Logistikos sektoriuje vairuotojų kaštai sudaro apie 20% visų išlaidų. Jei ši dalis ir toliau didės dėl augančios mokesčių naštos ir bruto atlyginimų, o darbo jėgos pasiūla liks ribota, įmonės gali būti priverstos veiklą perkelti į mažesnių kaštų šalis.
Kiekvienas Lietuvoje registruotas vilkikas į šalies biudžetą atneša daugiau kaip 10.000Eur sumokėtų mokesčių. Tačiau ekspertas įspėja, kad, toliau spaudžiant mokesčių sistemai, per keletą metų Lietuvoje registruotų transporto įmonių gali nebelikti.
„Vien privalomajam transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimui „Girteka“ Lietuvoje sumoka apie 8 mln. Eur. Nuo kitų metų 10% brangstantis draudimas mūsų sąnaudas išaugins 0,8 mln. Eur, – mokesčių įtaką verslui aiškina finansų direktorius. – O degalų Lietuvoje pernai pirkome už 30 mln. Eur ir sumokėjome apie 7 mln. Eur akcizo. Šiemet, padidinus akcizą degalams, jų pilta vos už kelis šimtus tūkstančius eurų, atitinkamai mažiau sumokėta ir mokesčių.“
.jpg)
Viena krypčių išlikti – didinti efektyvumą
„Girteka“ šiuo metu įgyvendina vieną didžiausių skaitmenizacijos projektų regione, kuris apima reikšmingas investicijas į SAP, duomenų ir procesų automatizavimą. Kaip pabrėžia bendrovės finansų direktorius, tai didelė investicija net ir tarptautiniam verslui, tačiau šiandien svarbu ne ieškoti būdų, kaip jos išvengti, o kaip iš jų sukurti vertę.
„Lietuva turi potencialo išlikti transporto širdimi regione, tačiau tam reikia drąsos keistis. „Girtekoje“ jau žengiame šiuo keliu. Šiuo metu diegiama sistema mums yra ne tik technologinis sprendimas, bet ir būdas sukurti tvirtą duomenų pagrindą ir procesus, kurie leis ateityje visiškai išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes“, – pasakoja V. Šuklys.
VERSLO TRIBŪNA
Transporto ir logistikos sektorius Lietuvoje išlieka vienu iš svarbiausių ekonomikos ramsčių – vien pernai jis sukūrė 13,4% šalies BVP ir išlaikė stiprią poziciją paslaugų eksporte. Vis dėlto, pasak Vytenio Šuklio, vienos didžiausių Europos transporto ir logistikos įmonių „Girteka Group“ finansų direktoriaus, šiandien sektoriui reikia daugiau nei gero istorinio rezultato. Jo teigimu, būtina nuosekliai didinti sektoriaus efektyvumą ir technologinę pažangą, taip pat investuoti į žmones. Išlaikyti susikurtas pozicijas Europos pervežimų rinkoje reikalingas ir sisteminis valstybės požiūris – aiški strateginė kryptis, kuri padėtų verslui planuoti, drąsiai investuoti nesibaiminant nuolatinių pokyčių migracijos ar mokesčių srityse.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Į statybų sektorių veržiasi naujas darbo kultūros modelis, kuris leidžia įmonėms greitai rasti reikiamų kompetencijų, o meistrams – patiems rinktis projektus ir darbų apimtis. Kas paskatino šią darbo santykių transformaciją, kokios apčiuopiamos naudos teikia dalijimosi ekonomika ir kokius mitus apie ją vis dar tenka griauti, pasakoja Evaldas Pankevičius, statybos darbų platformą „Valandinis.lt“ valdančios UAB „Valandinis“ vadovas.
Ketvirtus metus iš eilės Lietuvos gyventojų skaičius auga. Statistiniai duomenys rodo, kad šiuo metu turime apie 2,9 mln. gyventojų ir, atrodytų, kad tuoj vėl galėsime dainuoti „Tris milijonus“. Tačiau ta pati statistika rodo, kad mūsų visuomenė sensta. Jau kelis metus iš eilės kasmet miršta apie 20.000 žmonių daugiau nei gimsta. Į pensiją išeinančių yra daugiau nei baigiančių mokyklą.
Kartu bendrovė plečia savo geografiją – turi biurus Sakartvele bei Lenkijoje ir žvalgosi į kitas šalis, kuriose veikia bendrovės klientai.
„Vien išlaikyti pajamų ir išlaidų pusiausvyros nebeužtenka. Turime planuoti, kaip mūsų sprendimai veiks verslą po penkerių metų. Tai daryti būtų kur kas lengviau, jaučiant didesnį visų suinteresuotųjų pusių palaikymą. Aiškiau formuojama logistikos sektoriaus strategija suteiktų tai, ko verslui šiuo metu trūksta, – stabilumo ir krypties“, – apibendrina „Girteka Group“ finansų direktorius.
