„Avia Solutions Group“ Skandinavijoje: kaip kuriamas lyderiaujantis regiono antžeminio aptarnavimo standartas

„Formulės-1“ vertas veiksmas

Didelė dalis antžeminių paslaugų vyksta oro uosto užkulisiuose ir yra kritiškai svarbios sklandžiam oro uostų ir oro linijų darbui. Orlaiviui atskridus, jį reikia per itin trumpą laiką tinkamai pasitikti ir paruošti kitam skrydžiui, o žiemą būtina atlikti specialias orlaivio nuledinimo procedūras. Pasak daugiau nei tris dešimtmečius aviacijoje praleidusio „Aviator“ vadovo, norvego Jo Alex Tanem, antžeminio aptarnavimo darbai turi būti sustyguoti sekundės tikslumu.

„Kai atskrenda orlaivis, iki kito jo skrydžio turime apie 25 minutes. Per šį laiką iš orlaivio išlipa 160 keleivių, įlipa tiek pat kitų, iškraunama 100-120 lagaminų, krovinių, kartais – augintinių ar neįgaliojo vežimėlių. Tuomet bagažo skyrius vėl pakraunamas, pildomos orlaivio maitinimo atsargos ir pilami 10-20 tonų kuro. Kad viską spėtume, turime veikti taip pat preciziškai, kaip bolido aptarnavimo komanda „Formulėje-1“ – turėti pasiruošusius žmones ir įrangą, o orlaiviui tik sustojus, vienu metu žaibiškai atlikti daug veiksmų“, – aiškina  įmonės vadovas.

Kasdien įmonė aptarnauja Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Suomijos oro uostuose reguliarių komercinių skrydžių lėktuvus – „SAS“, „Ryanair“, „Wizz Air“, „Turkish Airlines“, „Finnair“, „Norwegian“, „Air France“ bei „KLM“, ir daugelio kitų oro linijų. Tačiau yra dirbusi ir su išties ypatingais keleiviais ir kroviniais.

„Viena iš „Misija neįmanoma“ dalių buvo filmuojama Norvegijos šiaurėje – mūsų komanda aptarnavo filmavimui reikalingą įrangą atskraidinusį lėktuvą. Juo atvyko ir pats Tomas Kruzas. Ne mažiau įspūdinga buvo ir diena, kai Helsinkyje aptarnavome „Air Force One“, kuriuo atvyko Donaldas Trumpas su žmona. Tai buvo neeilinė operacija, pareikalavusi išskirtinių saugumo priemonių“, – pasakoja J. A. Tanem.

Antžeminio aptarnavimo komanda – oro linijų ambasadoriai

Anot „Aviator“ vadovo, antžeminio aptarnavimo įmonė turi elgtis su keleiviais taip, tarsi jie būtų jos pačios, o ne oro linijos klientai, ir tinkamai atstovauti partneriams.

„Net didelės oro linijos – „Lufthansa“, „Air France“, KLM – negali pačios pasirūpinti antžeminiu aptarnavimu visame pasaulyje, todėl samdo mus. Turime prisiminti, kad kai registruojame „Lufthansa“ keleivį Arlandoje, jam mes esame „Lufthansa“, o tai – didžiulė atsakomybė“, – sako jis.

Visgi, pasak J. A. Tanem, svarbiausi yra ne keleivių aptarnavimo, o aviacinės saugos standartai. Tam, kad laimėtų paslaugų teikimo konkursą, teikėjai turi demonstruoti kuo aukštesnius veiklos kokybės rodiklius.

„Oro uostuose, kuriuose dirbame, turime kelis konkurentus – oro linijos paprastai kreipiasi į visus, kad gautų geriausią pasiūlymą. Galime išsiskirti tik įrodydami, kad esame geriausi, ypač saugumo srityje. Pavyzdžiui, orlaivio aptarnavimo metu, svarbu nepalikti nei vieno įbrėžimo, nes dėl mažiausio defekto lėktuvui gali neleisti kilti. Turime aukščiausio lygio mokymus – tiek naujiems darbuotojams, tiek esamiems. Tai pirmasis dalykas, į kurį oro linija žiūri vertindama tiekėjus – kokie jo saugos standartai? Jei neatitinkate oro linijos standartų, jūsų pasiūlymo net nesvarstys“, – teigia „Aviator“ vadovas.

Investicijos į tvarumą ir lyčių lygybę

Pasak J. A. Tanem, sėkmę antžeminio aptarnavimo paslaugų pasaulyje lemia gebėjimas veikti lanksčiai ir prisitaikyti prie kintančių klientų poreikių bei sunkiai nuspėjamų oro linijų grafikų.

„Neparduodame vieno paslaugų paketo visiems – pritaikome jį konkrečiai kiekvienam klientui. Tačiau oro linijos skrydžių grafikus dabar keičia beveik kas savaitę – jei mato, kad paklausa mažėja, keičia orlaivius, kryptis ar net atšaukia skrydžius. Turime prisitaikyti, o tai kelia iššūkių – juk negalime dažnai keisti darbuotojų skaičiaus. Todėl privalome dirbti efektyviai, racionaliai, diegti naujausias technologijas“, – sako jis.

„Aviator“ tapo viena pirmųjų įmonių, pradėjusių naudoti elektra, o ne dyzeliu varomą antžeminio aptarnavimo įrangą, kuri mažina triukšmą ir taršą orlaivių aikštelėse. Nors ši įranga yra brangesnė, jos priežiūra kainuoja pigiau, o tvarios inovacijos yra vertinamos įmonės klientų – oro linijų.

„Buvome pirmieji pradėję naudoti elektrinį transporterį ir išbandėme elektrinį keltuvą, keliantį konteinerius iki orlaivio durų. Be to, pirmieji pasaulyje atlikome „Airbus A380“ – didžiausio keleivinio lainerio – išstūmimą elektriniu vilkiku. Perėjimas prie elektra varomos technikos yra didelis žingsnis link tvaresnės veiklos ir mažesnio poveikio tiek žmonėms, tiek aplinkai “, – teigia J. A. Tanem. Kitas būtinas efektyvaus darbo ir kokybiškų antžeminių paslaugų elementas yra kompetentinga komanda. Anot įmonės vadovo, naujus darbuotojus į „Aviator“ traukia įmonės atvirumas.

„Šiaurės šalyse visose antžeminio aptarnavimo įmonėse mokama panašiai dėl stiprių profesinių sąjungų. Lemiamu veiksniu tampa tai, kaip elgiamės su kolegomis, kaip bendraujame. Visiems stengiamės suteikti vienodas galimybes ir labai skatiname į aviacijos sritį ateiti moteris. Štai mūsų Geteborgo stotyje jos jau sudaro beveik ketvirtadalį orlaivių aptarnavimo komandos!“, – teigia J. A. Tanem.

Iš Skandinavijos – į pasaulį

„Aviator„ vadovo ateities vizijoje – stotys ne tik Skandinavijoje, bet ir Azijoje, Afrikoje, Amerikoje. Naujas rinkas pasiekti galima bendradarbiaujant su kitomis „Avia Solutions Group“ valdomomis aviacijos paslaugų bendrovėmis – pavyzdžiui, antžeminį aptarnavimą Centrinėje ir Rytų Europoje siūlančia „Baltic Ground Services“ (BGS).

„Tokios partnerystės labai svarbios – jos suteikia žinių apie kitas rinkas ir padeda derinti paslaugas. Nors esame dvi atskiros įmonės, esame glaudžiai susiję su BGS ir kartu žvalgomės į viso pasaulio rinkas. 2026 m. sausį pristatysime naują strategiją. Ketiname plėstis – „Aviator“ ir BGS pamatysite daug kur kitur, ne tik Šiaurės šalyse ir Europoje“, – džiaugiasi J. A. Tanem.