Trikampis be viršūnės: kodėl gynybos inovacijos Lietuvoje neįsibėgėja

Kad „užsikurtų“ gynybos inovacijos, o verslas su mokslu bendradarbiautų, trūksta valstybės krypties

Iš kairės: Vidmantas Janulevičius, Karolis Stašys, Darius Lasionis. VŽ koliažas.

Inovacijos gynybos srityje gimsta tuomet, kai veikia aiškus trikampis tarp verslo, mokslo ir valstybės, rodo geroji tarptautinė praktika. Lietuvoje šis modelis kol kas sunkiai įsibėgėja – verslo ir mokslo atstovai sako pasigendantys aiškios valstybės krypties, ilgalaikių prioritetų ir konkrečių užsakymų. O valdžios atstovai teigia jau matantys pirmąsias gynybos inovacijų ekosistemos „kregždes“.

Diskusijos apie gynybos pramonės ir inovacijų plėtrą Lietuvoje suaktyvėjo 2022 m., Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą. Iki tol gynybos technologijos buvo jautri sritis – čia veikiančioms įmonėms neretai būdavo sudėtinga net atsidaryti banko sąskaitą. Tačiau karas pakeitė požiūrį: tapo akivaizdu, kad nacionalinis saugumas neatsiejamas nuo technologinio pranašumo ir vietos kompetencijų stiprinimo.

Inovatyvių sprendimų poreikis ypač išryškėjo šiemet, kai Lietuvos oro erdvę masiškai pradėjo pažeisti iš Baltarusijos leidžiami kontrabandiniai balionai. Nors technologiškai primityvūs, jie tapo rimta saugumo ir ekonomikos problema – dėl jų ne kartą buvo stabdomas Vilniaus oro uosto darbas, paveikta šimtai skrydžių ir dešimtys tūkstančių keleivių.