R. Šimašius. Biurokratija kaip sabotažo įrankis

1944 metais JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) parengė „Paprastą lauko sabotažo vadovėlį“. 2008 metais paviešintas jis sukėlė sensaciją ir tapo, kaip dabar sakoma, „viral“. Jo turinys pasirodė stulbinamai pažįstamas iš biurokratinės realybės.

Vadovėlis sabotuotojams siūlo nuolat ką nors aiškintis ir tikslintis, prašyti papildymų, viską daryti griežtai pagal raidę, nedaryti jokių išimčių. Kitaip tariant – dirbti beviltiškai pavyzdukiškai tobulai. Per savo karjerą man asmeniškai ne vienam biurokratui teko garsiai įvardinti, kad jis elgiasi tarsi pagal šį sabotažo vadovėlį. Kartais tai priversdavo juos susipurtyti ir netgi padėdavo atsipeikėti.

Įsivaizduokime, kad CŽA tada būtų turėjusi dirbtinio intelekto (DI) įrankius. Tuomet šis vadovėlis būtų taikomas dar efektyviau – juk užpilti žodžių srautu ir nuolat klausinėti papildymų ir patikslinimų pasinaudojant „ChatGPT“, „Gemini“ ar kitais įrankiais daug lengviau. Gal mes ne visi dar tai pastebim, bet, deja, tai mūsų realybė šiandien – faktinis sabotažas, tik vykdomas dažniausiai ne dėl blogų ketinimų, o bandant kovoti už savo interesus, veikia vis smarkiau visose institucijose.