VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Rugpjūčio 4 d. 21.30 val. Klaipėdos elinge tarptautinis Klaipėdos festivalis pristatys istorijų operos „Klaipėda“ premjerą. 

Operą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu sukūrė keturi uostamiesčio kompozitoriai – Loreta Narvilaitė, Vladimiras Konstantinovas, Kristijonas Lučinskas ir Donatas Bielkauskas. Libretą trijų skirtingų veiksmų operai parašė Arvydas Juozaitis. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Tomas Ambrozaitis, režisierius Gytis Padegimas, scenografė ir kostiumų dailininkė Birutė Ukrinaitė. 

Operos centrinės ašys – Klaipėdos krašto istoriją apibūdinančios sąvokos: žmonės, tikėjimas, kalba, herojai – istorinės asmenybės spaustuvininkas Martynas Jankus, rašytoja Ieva Simonaitytė, kunigas Vilius Gaigalaitis, Lietuvos respublikos ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas. 

Šiemet festivalis skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. 

Dvi savaites truksiantį festivalį užbaigs XX a. vokiečių kompozitoriaus Carlo Orffo kantata „Carmina Burana“, laikoma viena įspūdingiausių pasaulio muzikos šedevrų. Festivalio programa čia. 

Rugpjūčio 4 d. 19 val. Vilniuje, Adomo Mickevičiaus bibliotekos kieme (Trakų g. 10), besitęsiančio Kristupo vasaros festivalio koncertas. 

Prancūzų instituto Lietuvoje 25-mečiui skirtame koncerte Lucienne Renaudin Vary, vadinama prancūzų trimito sensacija, ir Felicienas Brut, prestižinių akordeonistų konkursų laureatas, atliks G. Bizet, L. Bernsteino, R. Mendeso, A. Piazzollos, R. Galliano kūrinius.

Iki rugsėjo 5 d. truksiančio festivalio programa čia. 

Rugpjūčio 4–6 d. industrinis Kauno „Stumbro“ kiemas (K. Būgos g. 7) pirmą kartą atveria duris kultūrai. 

„Geros muzikos ekspertai“ kartu su Oskaro Koršunovo teatru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir „Keistuolių teatro“ legendomis čia žada plakti kultūros kokteilį iš teatro, roko, simfoninės ir populiariosios muzikos.

Rugpjūčio 4 d. 21 val. „Stumbro“ gamyklos kieme OKT parodys O. Koršunovo režisuotą, pagal vokiečių klasiką Bertoldą Brechtą sukurtą ir šių dienų aktualijomis besiremiantį atvirą ir taiklų spektaklį „Vestuvės“. 

Iki rugpjūčio 6 d. Kaune ir Kauno rajone tęsiasi tarptautinis scenos menų festivalis „ConTempo“. 

Šio savaitgalio programoje – 18-a įvairių šalių menininkų pasirodymų įvairiose miesto vietose, o jos razina – vieni kontraversiškiausių festivalio svečių, Vengrijos bei Vokietijos kūrėjai Boglarka Borcsok ir Andreas Bolmas su spektakliu „Figuring Age“. 

„Šiurpą keliančiame seanse žiūrovas susitiks su trimis vyresnio amžiaus šokėjomis, kurios ketvirtąjį dešimtmetį prisidėjo prie modernaus šokio sklaidos Vengrijoje“, – žada „ConTempo“ rengėjai. 

Festivalio programa skelbiama čia. 

Arlaviškių kaime, Kauno marių regioniniame parke, atidaryta užlieto Nemuno slėnio lauko ekspozicija. 

Pagal architekto Tomo Žutauto projektą įrengtoje ekspozicijoje pasakojama užlietų kaimų istorija: 1959 m. užtvenkus Nemuną, jo slėnis virto 6.000 ha dydžio mariomis – vanduo per 9 mėn. užliejo buvusį Nemuno slėnį. Iš būsimų marių dugno iškelta daugiau kaip 700 sodybų. Stilizuotuose nameliuose-informaciniuose stenduose įprasminta 19 kaimų, kurie atsidūrė Kauno marių dugne. 

Juose eksponuojamos senos fotografijos, buvusio ir esamo kraštovaizdžio nuotraukos, pasakojama apie gyvenimą prie Nemuno – sielių plukdymą, tradicijas ir amatus, apie unikalias gamtos vertybes – rėvas, paukščių salas ir kt. Stenduose yra QR kodai, kuriuos atvėrus galima pasiklausyti „dugniečių“ dainų, pasakojimų, legendų.

Šį savaitgalį „Scanoramos vasara“ apsistojo Palangoje, Jūratės g. 2A. 

Rugpjūčio trečiadieniais ir sekmadieniais „Oldman“ parko kino teatre bus rodoma rinktinių Europos režisierių filmų programa, joje dominuos filmai iš Kanų kino festivalio. 

Tarp jų – austrų režisierės Marie Kreutzer „Korsažas“, imperatorienės Sisi vaidmenį atlikusiai pagrindinei aktorei Vicky Krieps pelnęs Kanų kino festivalio programos „Ypatingas žvilgsnis“ apdovanojimą ir Europos kino apdovanojimą už geriausią vaidmenį; islandiško grožio Hlynuro Palmasono juosta „Prakeikta žemė“, geriausiu Kanų kino festivalio „Dviejų režisierių savaičių“ programos filmu išrinkta prancūziškai subtili Mios Hansen-Love drama „Vieną gražų rytą“, norvegų režisieriaus Kristofferio Borglio satyra „Bloga nuo savęs“ ir kt. 

Europietiškų kino atostogų rezidencija Palangoje veiks iki rugpjūčio 30 d., visi kino seansai nemokami. 

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje (Liepų g. 33) atidarytos dvi parodos – Žilvino Kempino personalinė paroda „Šviesos skulptūros“ ir fotografijų paroda „Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografijoje“. 

Niujorke gyvenantis menininkas Ž. Kempinas (g. 1969) instaliacijas kuria iš netradicinių medžiagų, derina kinetinio, minimalistinio ir optinio meno elementus. Dažnai naudoja magnetinę juostą, bet parodoje „Šviesos skulptūros“ rodomus kūrinius jungiantis elementas yra šviesa.

Parodoje pirmą kartą Lietuvoje rodomi trys Ž. Kempino kūriniai: „186 000 mylių per sekundę“, „Nautilus“ ir „EŽ serija“ (Elektrinės žvaigždės)“. Šviesotamsos žaismas, kruopščiai apskaičiuota trapi pusiausvyra, tobula geometrinė simetrija ir lėtas erdvinis judesys kūrinius paverčia hipnotizuojančiais objektais.

Antroji paroda – „Atodangos. Tapatybės paieškos Lietuvos fotografijoje“, 2021 m. buvo eksponuota Seulo Hanmi muziejuje (Pietų Korėja), o 2022 m. – Nacionaliniame Taivano dailės muziejuje bei Nacionaliniame fotografijos ir vaizdo centre Taipėjuje (Taivanas). 

Pirmojoje jos dalyje „Identitetas kaip realybė“ pristatomi iki 1990-ųjų aktyviausiai kūrę fotomenininkai, antrojoje – 9 dešimtmetyje debiutavusi fotografų karta. Didžioji kūrinių dalis yra iš LNDM fotografijos rinkinio, kitus parodai skolino autoriai ir „The Rooster Gallery“.

Sykiu VŽ primena, jog Juodkrantėje veikiančioje LNDM Pamario galerijoje eksponuojamos Kosto Dereškevičiaus kūrybos paroda „Besišypsanti“, Lino Jusionio „Žingsnių skaičiavimas“, Kuršių marių pakrantėje galima apžiūrėti Nomedos ir Gedimino Urbonų garso instaliaciją „Ateitybės sala“. Galerijoje beveik kasdien vyksta edukaciniai užsiėmimai šeimoms.

Laikrodžių muziejuje Klaipėdoje veikia baldų paroda „Kasdienybės architektės. Gyvenamųjų interjerų baldų dizainas. 1959–1984“, Klaipėdos 770-ajam gimtadieniui skirta „Sugrįžę iš praeities“, Giedrės Jaronytės instaliacija „Kasdienos 23“, taip pat – nuolatinė muziejaus ekspozicija. 

Palangos gintaro muziejuje galima apžiūrėti parodą „Gintaras iš gelmių“ ir nuolatinę ekspoziciją.

Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidarytos dvi parodos – Nomedos ir Gedimino Urbonų retrospektyvinė paroda „Dalinai užpelkinta institucija“ ir „6 arai priežiūros. Kolektyviniai sodai“: iš meilės ir neapykantos sodininkystei“.

Pirmojoje eksponuojami tiek ankstyvieji, tiek pasaulyje gerai žinomi Bostone reziduojančių, Masačiusetso technologijos institute dirbančių Nomedos ir Gedimino Urbonų darbai, tiek naujausi kūriniai. Plačiau apie parodą čia. 

Antrosios parodos kuratoriai Goda Aksamitauskaitė ir Matas Šiupšinskas į sodų sklypelius pasiūlė pažvelgti kaip į alternatyvią prieštarų erdvę. Joje idilė pynėsi su juodu darbu, finansinėmis ir statybinėmis machinacijomis, tarpo pomidorai ir intrigos, skleidėsi ir dužo asmeninės utopijos, vystėsi kultūros elito ir disidentų pašnekesiai. 

Kolektyviniai sodai Lietuvoje sovietmečiu pirmiausia sprendė maisto ir gyvenamo būsto trūkumo problemą, o per 50 savo gyvavimo metų virto socialiniu reiškiniu. Jis domino ir tebedomina dailininkus, architektus, fotografus, rašytojus, televizijos laidų kūrėjus, kitus šiuolaikinio meno ir socialinių iniciatyvų autorius, kurių darbai parodoje ir pasakoja apie kolektyvinę sodininkystę. Eksponuojamiems kūriniams kontekstą suteikia senųjų sodininkų liudijimai ir reiškinį ironizavusių kritikų strėlės. 

Sugrįžti į prarastuosius kolektyvinius rojaus sodus galima iki rugsėjo 24 d.  

Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje, buvusioje XIX a. areštinėje (T. Kosciuškos g. 1), veikianti paroda „Spąstai su centriniu šildymu“ pasakoja apie gyvenimą Lietuvoje 1965–1993 metais. 

Parodos lankytojų laukia akistata su sovietine tikrove, kuri, tikisi jos rengėjai, padės suvokti, ką iš ano laikmečio perkeliame į savo gyvenseną šiandien ir ko vertėtų atsikratyti, o sykiu – tapti atsparesniems kaip visuomenei ir ugdyti kritinį mąstymą. 

Parodą rengęs LNM ir Lietuvos istorijos instituto kuratorių kolektyvas – menotyrininkas Ernestas Parulskis, istorikai doc. dr. Aurimas Švedas ir dr. Valdemaras Klumbys, literatūrologė prof. dr. Dalia Satkauskytė – Lietuvos sovietmečio istoriją pasirinko atskleisti per kasdienybės prizmę, kuri leistų lankytojams susitelkti į labiausiai ir tiesiogiai žmones veikusį sovietinės tikrovės lygmenį. 

Sovietmetį patyrę lankytojai parodoje turės progos paanalizuoti savo jausmus ir išgyvenimus, o jaunesnieji, šio laikotarpio jau nematę, – pabandyti įsivaizduoti sąlygas, kuriomis gyveno jų tėvai ir seneliai. 

Menotyrininko, vieno iš parodos kuratoriaus E. Parulskio tekstą apie šią parodą galima paskaityti čia. 

Vilniuje, Valdovų rūmų muziejuje, atidaryta Raimondo Paknio fotografijų paroda „Laiko pėdsakai: sienos ir spalvos“.

Per du parodų centro aukštus eksponuojamoje parodoje – nuotraukos, kurias Raimondas Paknys fotografavo daugiau nei dešimtį metų. 2006–2021 m. jis kasmet po kelis kartus vykdavo į ekspedicijas po Ukrainą, Baltarusiją ir Lietuvą. Iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą jo fotografuotus objektus dar buvo galima apžiūrėti gyvai, dabar tai nebeįmanoma – jie sunkiai pasiekiami, o kai kurie – sunaikinti. 

Paroda buvo kuriama kaip Valdovų rūmų muziejaus erdvėms pritaikyta instaliacija – didelio formato fotografijos derintos prie muziejaus interjero proporcijų, neutrali salių spalva pasirinkta kaip ypač palankus fonas spalvotoms fotografijoms, padedantis subtiliai išryškinti jose užfiksuotų pastatų polichromijos įvairovę.

Į parodos instaliaciją įtraukta Onutės Narbutaitės muzika. Raimondo Paknio fotografijų parodai kompozitorė pasiūlė oratorijos „Centones meae urbi“ (liet. „Skiautinys mano miestui“, 1997) fragmentus. Kaip anotacijoje rašo dailėtyrininkė Giedrė Jankevičiūtė, „muzikinis dėmuo padeda žiūrovams atitrūkti, atsiriboti nuo esamo laiko ir persikelti į parodos autorių kuriamą estetinę erdvę, dar labiau priartindamas fotografo užfiksuotą realybę, užaštrindamas jos suvokimą. Kartu tai dviejų meninės kūrybos formų sampyna, nes tiek R. Paknio fotografijos, tiek O. Narbutaitės oratorija perteikia praeities buvimo dabartyje poreikį ir būtinumą, primindamos, kad pasinerti į praėjusį laiką neįmanoma, galima tik pamatyti, paliesti, pajusti jo fragmentus – vaizdo pėdsaką, vos girdimu šlamesiu virstantį garsą.“ 

Visos Valdovų rūmų muziejuje vykstančios parodos ir renginiai skelbiami čia.