Buvusiose kamerose – sovietinės kasdienybės istorijos

Ant rentgeno nuotraukos namudiniu būdu įspausta „The Beatles“ daina „She Loves You“. 1965 m. Dariaus Butkaus kolekcija. A. Bėkštos / LNM nuotr.

Parodos „Spąstai su centriniu šildymu. Gyvenimas Lietuvoje 1965–1993 metais“ kuratoriams (literatūrologė Dalia Satkauskytė, istorikai Valdemaras Klumbys ir Aurimas Švedas, menotyrininkas Ernestas Parulskis) eksponavimo struktūrą padiktavo vieta: buvusioje areštinėje (T. Kosciuškos g. 1, Vilnius), dabar tapusioje vienu Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniu, yra 20 kamerų. Šitaip parodoje atsirado dvidešimt temų, atskleidžiančių normalių (žodyje akcentuojant „normą“) žmonių sovietinės kasdienybės istorijas.

Kuratoriai pasirinko neįprastas chronologines ribas – pasakojimas prasideda nuo 1965 m., sovietinių spąstų galutinio užsitrenkimo simbolinės datos, paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio žūties, iki kitos simbolinės ribos, 1993 m., kai iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos armija ir įvestas litas. Parodoje šie metai rodomi įvairiausiais pjūviais – per pinigus, algas ir uždarbiavimą, savaitgalių kultūros susiformavimą, totalų marksistinės-lenininės ideologijos įsiskverbimą ar galiausiai komiksus, mėgėjiškus filmus ir kokteilių be būtinų ingredientų plakimo tendencijas.

Iš viso parodoje eksponuojama apie 400 artefaktų, susiuvinėtų į mikrosiužetus, kurių kelis šiame tekste ir atpasakosiu.