Nomeda, Gediminas ir pelkės

N. ir G. Urbonai bei MIT Climate Visions, „Pelkių observatorija“ (2020). Paroda „Critical Zones – Observatories for Earthly Politics“. Karlsrūhės meno ir medijų technologijų centras (ZKM), Vokietija. „Urbonas Studio“ nuotr.

Bent kiek įdėmiau meno lauką stebintiems jo prašalaičiams menininkai Nomeda ir Gediminas Urbonai, ko gero, labiausiai siejasi su pelkėmis – nuo tada, kai 2018 m. Venecijos architektūros bienalėje jiedu atidarė „Pelkių mokyklą“ (The Swamp School). Liepos 27 d. Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) atidaroma Urbonų retrospektyvinė paroda iškalbingu pavadinimu „Dalinai užpelkinta institucija“, bene išsamiausiai lig šiol Lietuvoje pristatanti jų meno praktikas. Be to, menininkai Juodkrantėje eksponuos savo „gimtajame“ Masačusetso technologijų institute (MIT) sukurtą instaliaciją „Ateitybės sala“.

Pasak parodos rengėjų, joje eksponuojami tiek ankstyvieji, tiek pasaulyje gerai žinomi Nomedos ir Gedimino Urbonų projektai, tiek naujausi kūriniai.

Vienas jų paremtas kompleksiniu pelkių ekosistemos tyrimu, bet įrengtas šiam gamtos dariniui neįprastoje modernios architektūros aplinkoje. Nacionalinę dailę reprezentuojančios galerijos vidiniame kieme sukurta pelkė skatina kritišką dialogą tarp meno ir mokslo, miesto ir gamtos, viešųjų institucijų ir visuomenės ekosistemų.

Nomeda ir Gediminas Urbonai, „Pelkės mokykla“, 2018. Slimy kultūros tyrinėjimai su Sam Auinger. Norbert Tukaj nuotr.

Pasak kuratoriaus Larso Bango Larseno, Art Hub Copenhagen direktoriaus, paroda NDG „atveria skirtingus Urbonų kūrybos etapus – nuo ankstyvųjų feministinių (po)sovietinio mąstymo interpretacijų iki bendruomeninio aktyvizmo bei meno ir mokslo asambliažų. Tačiau atspirties taškas įvairiems šių menininkų bendradarbiavimams visuomet buvo tai, ką šiandien vadiname aplinkodariniu pilietiškumu“.

„Dalinai užpelkinta institucija“ įtraukia žmogiškus ir nežmogiškus kūnus, gyvus darinius ir robotus bei dirbtinį intelektą, taip pat materialius eksperimentinės produkcijos objektus, įvairiomis priemonėmis bei medijomis kultivuojamą archyvą ir gyvą procesą – nendrių popieriaus gaminimo dirbtuves.

Juodkrantėje – „Ateitybės sala“

Nuo liepos 28 d. Juodkrantės Pamario galerijos prieigose bus galima apžiūrėti Nomedos ir Gedimino Urbonų įtraukiąją garso instaliaciją „Ateitybės sala“. „Oficialiai“ ji bus pristatoma rugpjūčio 2 d. 18 val., renginyje dalyvaus autoriai.

„Ateitybės sala“, meno ir mokslo sinteze grįstas projektas, yra daugialypė eksperimentinio garso instaliacija, sumanyta kaip vaizduotės stimulas, kaip performanso scena ir klausymosi ar mokymosi vieta.

Nomeda ir Gediminas Urbona. Ateitybes sala, 2018. Tonio Hafkenscheido nuotr.

Pagrindinis kūrinio struktūrinis ir simbolinis elementas – vamzdis, vienas pagrindinių industrinės civilizacijos instrumentų, tokių kaip drenažas, vandentiekis, naftotiekis, dujotiekis, kuriuo gamta buvo priversta paklusti žmogaus poreikių tenkinimui. Kartu tai ir vienas iš moderniosios epochos komunikacijos simbolių, tokių kaip teleskopas ar ruporas, rašoma pranešime spaudai.

Nomeda ir Gediminas Urbonai, bendradarbiaudami su garso menininke Nicole L’Huillier, architekte Indre Umbrasaite, menininku Tobiasu Putrihu ir aplinkos apsaugos agentūromis Kanadoje, JAV ir Lietuvoje, transformavo vamzdžio funkciją ir simboliką.

Aplinkos užterštumo duomenys šioje instaliacijoje verčiami į amfibijų dainas, o vamzdis tampa įsiklausymo į aplinką instrumentu. Tyrinėdami apsiuvų (lot. Hydropsyche) ekologiją, menininkai kuria „Ateitybės salą“ kaip žmogaus ir gamtos santykių laboratoriją ir kviečia įsivaizduoti tolesnes šių santykių perspektyvas šiandienos pasaulinės ekologinės krizės akivaizdoje.

Instaliacija „Ateitybės sala“ buvo sumanyta kaip plaukiojanti laboratorija Venecijos bienalės architektūros parodai ir pirmą kartą pristatyta 2018 m. Toronto universiteto projekte „Vėjo darbai: žemė, oras ir jūra“ (The Work of Wind: Air, Land, Sea), kurį kuravo Christine Shaw (Kanada).

2019 m. instaliacija įrengta Masačusetso technologijos instituto miestelio aikštėje.

Nomeda ir Gintaras Urbonai, Venecija, 2018 m. Norbert Tukaj nuotr.

Bostone reziduojančių, Masačiusetso technologijos institute dirbančių Nomedos ir Gedimino Urbonų darbai buvo eksponuoti Venecijos vizualiųjų menų ir architektūros, San Paulo, Berlyno, Liono, Gvangdžu, Busano, Taipėjaus bienalėse, tarptautinėse parodose „Manifesta“ ir „documenta“.

Pirmoji retrospektyvinė jų paroda vyko Šiuolaikinio meno muziejuje MACBA Barselonoje. Urbonų kūryba įvertinta reikšmingais apdovanojimais, tarp jų – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2007), geriausio tarptautinio menininko prizu Gvangdžu bienalėje (2006) ir specialiuoju Venecijos bienalės žiuri paminėjimu už Lietuvos nacionalinį paviljoną (2007).

Komentarai