L. Bourgeois „Vorui“ prognozuojama rekordinė suma

Viena iš „Voro“ serijos skulptūrų prie „Tate modern“ galerijos Londone, 2007 m. Nathano Strange (AP / „Scanpix“) nuotr.

Gegužę Niujorko „Sotheby's“ aukcione bus parduodama viena iš prancūzų kilmės amerikiečių menininkės Louise Bourgeois (1911–2010) garsiųjų skulptūrų „Voras“. Tikimasi, – už rekordinę sumą.

Prognozuojama, kad skulptūra „Voras“ (Spider, 1996) bus parduota už 30–40 mln. USD. Net jei kūrinys tepasieks žemiausią įvertį, tai bus naujas aukcionuose parduotų L. Bourgeois darbų rekordas, kuris dabar yra 28 mln. USD (be mokesčių) – 2019 m. gegužę „Christie's“ aukcione tiek sumokėta už kitą L. Bourgeois„Vorą“, (1996), rašo „ARTnews“.

Jei „Voras“ būtų parduotas už didžiausią įvertį arba dar didesnę sumą, jis gali tapti brangiausiu kada nors aukcione parduotu moters kūriniu. Kol kas šis rekordas priklauso Georgios O'Keeffe paveikslui „Jimson Weed“ (1936), kurį už 44,4 mln. USD (be mokesčių) 2014-aisiais nupirko Alice Walton, JAV mažmeninės prekybos tinklo „Walmart“ paveldėtoja.

„Sotheby's“ duomenimis, aukcionui pateiktas „Voras“ yra iš Brazilijos banko „Itau Unibanco" filantropinio padalinio „Fundacao Ita“ kolekcijos. 1996 m. skulptūra buvo pristatyta San Paulo bienalėje, vėliau ją įsigijo kolekcininkas, vienas iš banko įkūrėjų Olavo Setubalas.

Kaip ir visi garsiosios serijos kūriniai, šis „Voras“ milžiniškas – kiek daugiau nei 3 metrų aukščio ir 5,5 m pločio. Arachnofobams (arachnofobija – vorų baimė) jis gali kelti košmariškus vaizdinius, tačiau, kaip yra sakiusi L. Bourgeois, „vorai yra jautrių temų, ypač motinystės, simboliai“.

„Voras – kodėl voras? Todėl, kad mano geriausia draugė buvo mano mama, o ji buvo sumani, protinga, kantri, raminanti, švelni, subtili, nepakeičiama, tvarkinga ir naudinga kaip voras“, – sakė L. Bourgeois, vadinama viena įtakingiausių XX a. šiuolaikinių menininkių. Voratinklio verpimą ir audimą ji siejo su motinos darbu – ši restauravo gobelenus šeimos įmonėje.

L. Bourgeois sukurti vorai eksponuojami viešosiose erdvėse visame pasaulyje, jų yra įsigijusios garsiausios kultūros institucijos, tarp jų – Guggenheimo muziejus Bilbao mieste, „Dia Art Foundation“ Niujorke, Kanados nacionalinė galerija Otavoje, „Tate Modern“ galerija Londone.

Vorai L. Bourgeois kūryboje atsirado 1947-aisiais, kai ji tušu ir anglimi nupiešė du nedidelius vorą vaizduojančius piešinius. Po 50-ies metų, XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, menininkė sukūrė plieno ir bronzos vorų skulptūrų seriją.

2008 m. sukurtame filme apie jos gyvenimą „Louise Bourgeois: The Spider, The Mistress and The Tangerine“ („Voras, šeimininkė ir mandarinas“), menininkė šias vorų skulptūras apibūdino kaip „sėkmingiausią savo temą“.

„Voras tapo pasauline ikona, kurią atpažįsta visi, nes ji plačiai paplitusi kultūros institucijose visame pasaulyje“, – „Sotheby's“ pranešime cituojamas Davidas Galperinas, aukciono namų šiuolaikinio meno vadovas Niujorke. – Tai ne tik šiuolaikinės skulptūros pavyzdys, bet ir platesnis simbolinis šiuolaikinės kultūros simbolis.“

L. Bourgeois labiausiai žinoma dėl savo didelio mastelio skulptūrų ir instaliacijų, tačiau ji buvo ir produktyvi tapytoja bei grafikė, rašoma „Tate Modern“ svetainėje. Per savo ilgą karjerą ji nagrinėjo įvairias temas, įskaitant buitį ir šeimą, seksualumą ir kūną, mirtį ir pasąmonę. Nors parodose L. Bourgeois dalyvavo kartu su abstrakčiojo ekspresionizmo atstovais, o jos kūryba turi daug bendro su siurrealizmu ir feministiniu menu, oficialiai ji nebuvo susijusi su jokiu konkrečiu meniniu judėjimu.

Komentarai