VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Vasario 3–5 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT)– dramos „Girti“ premjera. 

Spektaklį režisavo pats jos autorius – aktorius, režisierius ir dramaturgas Ivanas Vyrypajevas (g. 1974), vienas inovatyviausių ir svarbiausių šiuolaikinės dramos kūrėjų Europoje. 2012 m. parašyti „Girti“ – dažniausiai statoma jo pjesė, ji buvo vaidinama pagrindiniuose Europos nacionaliniuose dramos teatruose nuo Švedijos iki Prancūzijos. Anot paties režisieriaus, statyti „Girti“ – sudėtinga, bet įdomu vien dėl to, kad ši pjesė aktorinė. Čia svarbiausia – aktorių sudėtis“. 

Su aktoriais Vilniuje I. Vyrypejevas labai pataikė – jų visas žvaigždynas ir jie vaidina puikiai (Dainius Gavenonis, Arūnas Sakalauskas, Nelė Savičenko, Rytis Saladžius, Vainius Sodeika, Toma Vaškevičiūtė, Adrija Čepaitė, Gediminas Rimeika, kiti). Nuo kostiumų irgi negali atplėšti akių (kostiumų dailininkė Katarzyna Lewinska – garsi kino dailininkė, rengianti Holivudo žvaigždes, penkis kartus nominuota „Oskarui“) ir apskritai šis spektaklis į teatrą sugrąžina teatrą. 

Teatrologės Daivos Šabasevičienės pokalbį su režisieriumi galima paskaityti čia. 

Vasario 4 d. 16 val. LNDT fojė vyks diskusija „Auditorija tiria: Girti“, joje dalyvaus spektaklio režisierius ir dramaturgas Ivanas Vyrypajevas. 

Pokalbį moderuos režisieriaus asistentas Aleksandras Špilevojus. Teatras pokalbyje kviečia dalyvauti ir tuos, kurie spektaklį, jau bus matę, ir tuos, kurie ketina pamatyti. Renginys nemokamas, trukmė – apie 1 val.

Vasario 3, 4 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baletos taetre – „Bajaderės“ sugrįžimas. 

„Šio spektaklio choreografija vadinama aukščiausio lygmens simfonizmo atitikmeniu šokyje, išsiskleidusiu 17 m. anksčiau, nei pavyzdinis „Gulbių ežeras“. Baletai keliauja per ištisas kartas tarsi legendos, primenančios ritualus, tačiau „Bajaderė“ pats savaime yra ritualas, poema apie šokį, prisiminimus ir laiko tėkmę. Kiekvienas šokio epizodas prideda kažką naujo prie ankstesniojo, tai tarsi kalbos mokymasis“, – apie garsiojo choreografo Mariaus Petipos sukurtą baletą rašo „ The New Yorker“. 

Vasario 5 d. 15 val. Valstybinio jaunimo teatro fojė – dokumentinė esė „Eimuntas Nekrošius. Pradžia“. 

Jaunimo teatras buvo pirmieji režisieriaus Eimunto Nekrošiaus (1952–2018) kūrybiniai namai, čia 1977 m.  jis debiutavo spektakliu „Medaus skonis“. Vėliau sukūrė spektaklius „Katė už durų“, „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani…“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“, „Nosis“, įtvirtinusius E. Nekrošiaus teatro fenomeną ir pakeitusius teatro pasaulį. 

Dokumentinė esė „Eimuntas Nekrošius. Pradžia“ – tai ano teatro refleksija, pasitelkus spektaklių nuotraukas ir filmuotą medžiagą. Įsižiūrėjus į fotografų Stanislovo Kairio, Audriaus Zavadskio ir operatorius Donato Buklio užfiksuotus vaizdus galima juose atrasti E. Nekrošiaus spektaklių „prarasto laiko“ akimirksnius. Anas, jaunystės laiko, teatras atrodė tikresnis už supančią tikrovę. 

Esė „Eimuntas Nekrošius. Pradžia“ režisavo teatrologas, Jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga. Projekto kūrybiniai bendradarbiai – montuotojas Kostas Radlinskas ir kompozitorius Arturas Bumšteinas. 

Renginys nemokamas. Būtina išankstinė registracija el. paštu gerda@jaunimoteatras.lt 

Vasario 4 d. 19 val. Nacionalinėje filharmonijoje – orkestro muzikos koncertas „Per nailono uždangą. Vytautas Bacevčius ir Gražyna Bacewicz“. 

Be V. Bacevičiaus ir G. Bacewicz – brolio ir sesers – kūrinių, koncerte skambės garsaus suomių kompozitoriaus Einojuhani Rautavaaros simfonija, o programą atliks Modesto Pitrėno diriguojamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) ir lenkų smuiko virtuozas Januszas Wawrowskis. 

Vaizdingoji „nailono uždangos“ metafora byloja apie Šaltojo karo ideologijos kontekste tvyrojusias nuotaikas, menininkų siekius ir gyvenimus. Šiame kontekste klostėsi V. ir G. Bacevičių likimai – XX a. 4-ąjį dešimtmetį į JAV pasitraukęs pianistas, kosminės muzikos viziją aistringai savo kūryboje troškęs įgyvendinti Vytautas atstovauja Lietuvos, o smuikininkė virtuozė Gražina – Lenkijos kompozitoriams. Ji laikoma pirmąja kompozitore lenkų muzikos istorijoje, minima tarp žymiausių kūrėjų, apdovanota garbingomis premijomis, o jos simfoniniai ir kameriniai opusai skamba koncertų scenose. 

Lietuvos auditorijai smuikininkas J. Wawrowskis pažįstamas – Filharmonijoje jis koncertavo 2017 m. Šįkart J. Wawrowskis su LNSO grieš G. Bacewicz Koncertą smuikui ir orkestrui Nr. 4. 

Vasario 3 d. 19 val., 4 d. 20 val. Vilniuje, Dūmų fabrike (Dūmų g. 5), – Agnijos Šeiko šokio teatro spektaklis „Indigo. Das Schliemann projekt“. 

Spektaklį apie (ne)pasiekiamą svajonę, aistringą ir nuožmų tikslo siekimą, tiesą ir melą, kuriamą įvaizdį ir realybę, bei nesibaigiančias tikrojo savęs paieškas, savotišką savęs archeologiją įkvėpė XIX a. verslininko, poligloto, istorinės Trojos atradėjo Heinricho Schliemanno spalvinga ir kontrastinga biografija, asmenybė ir Trojos atradimo istorija. 

Aštuoniolika kalbų mokėjęs XIX a. verslininkas, mintinai citavęs „Iliadą“, aplankė didžiąją dalį pasaulio žemynų, tačiau atrasti asmeninę laimę ir pasiekti mokslinį pripažinimą jam sekėsi kur kas sunkiau nei prekyboje ar archeologiniuose kasinėjimuose. H. Schliemannas pasauliui sugrąžino Troją, tačiau istorikų, archeologų ir net biografų vertinamas nevienareikšmiškai. 

Kūrybinę šokio spektaklio „Indigo. Das Schliemann Projekt“ komandą inspiravo ne tik istoriniais tapę H. Schliemanno atradimai, bet ir dinamiška, asmeninių praradimų, nusivylimų, užsispyrimo ir valios, meilės ir jos ilgesio pripildyta jo gyvenimo istorija. Spektaklyje kuriamas subjektyvus, impresijomis paremtas pasakojimas, kuriame interpretuojama ne tik istorinė asmenybė, bet pateikiamos ir jos inspiruotos kūrėjų savirefleksijos. 

Idėjos autorė Goda Giedraitytė, choreografė: Agnija Šeiko ir šokėjai, dramaturgė Goda Dapšytė. 

Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje (V. Putvinskio 55), atidaryta paroda „Kraupios istorijos: Aleksandra Waliszewska ir Rytų bei Šiaurės Europos simbolizmas“. 

Joje eksponuojama per 200 kūrinių, sukurtų 36-ių Lenkijos, Čekijos ir Baltijos šalių menininkų nuo XIX a. iki šių dienų. Darbai į Kauną atvežti iš 10-ies muziejų ir net iš ligoninės Varšuvoje kolekcijų. Visus juos jungia simbolizmas ir jo padiktuotos temos: ligos, baimės, karai, epidemijos, mitologinės pabaisos. Parodos centrine ašimi tampa pirmą kartą Lietuvoje eksponuojama pasaulinio pripažinimo sulaukusios lenkų menininkės Aleksandros Waliszewskos (g. 1976) kūryba, nukelianti žiūrovus į iškalbingą fantastinių vaizdinių pasaulį. 

Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių namuose-muziejuje (Pilies g. 40), atidaryta Antano Kučo (1909–1989) grafikos darbų paroda, skirta Vilniaus 700-ajam gimtadieniui, „Mačiau Vilnių, šaunų miestą“. 

Parodoje eksponuojami visiškai nepelnytai primiršto lietuvių grafikos klasiko A. Kučo lino, medžio ir vario raižiniai, ofortai, piešiniai ir ekslibrisai, – beveik pusšimtis darbų. 

Savaitgaliais galerijoje vyks edukaciniai užsiėmimai, skirti grafikai ir knygos menui. Jų metu bus galima nuo autentiškos A. Kučo klišės pačiam atsispausdinti grafikos lakštą.

Į edukacijas būtina išankstinė registracija el. paštu: slapeliumuziejus@gmail.com

Paroda vyks iki kovo 5 d. 

Vilniaus muziejuje (Vokiečių g. 6) atidaryta nauja paroda „Vilkas, bokštas ir bažnyčia. Vilniaus suvenyrai“. 

Joje eksponuojama miesto suvenyrų istorija nuo XVIII a. vidurio iki šių dienų – apie 450 objektų, kurie skiriasi tiek dydžiu, tiek paskirtimi – nuo katalikiško medalikėlio iki sieninio kilimo, nuo nuotraukų albumo iki rašalo sugertuko. Parodos kuratoriai tikisi, kad ji taps atspirties tašku tolesniems miesto suvenyrų tyrimams.

„Tokiose smulkmenėlėse atsispindi ne tik miesto, bet ir visos Lietuvos istorija. Renkant medžiagą parodai gilų įspūdį paliko tremtinių, politinių kalinių sukurti rankdarbiai, kuriuose vaizduojamas Aukštutinės pilies kalnas. Nors vadinamojo Gedimino bokšto trečias aukštas buvo atstatytas prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, 1957 m. tremtiniai bokštą vis dar vaizdavo tokį, koks jis buvo tarpukariu – su optinio telegrafo antstatu. Tai suprantama – tolimuose Rusijos užkampiuose įkalinti žmonės neturėjo galimybės savo akimis matyti, kaip keičiasi miesto erdvės. Ir suvenyrai gali būti be galo iškalbingi“, – sako viena iš parodos kuratorių Rūta Miškinytė.

Parodoje eksponuojami ir šiandien pardavinėjami suvenyrai, primenantys kitų miestų gatvėse išdėliotus niekučius, – magnetukus ar puodelius, rankines. 

Vasario 8 d. 18.30 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22) vyks pokalbis – NDG veikiančios parodos „Ribos ir paraštės: socialinė kritika tarpukario Lietuvoje“ katalogo pristatymas. 

Kalbėti ir rašyti apie socialinės kritikos reiškinį Lietuvos tarpukario dailėje, o ir platesniame socialinės bei kultūros istorijos lauke, nėra lengvas uždavinys. Jo ėmėsi menotyrininkė Gabrielė Radzevičiūtė ir istorikas dr. Norbertas Černiauskas – NDG veikiančios parodos kuratoriai ir ją lydinčio leidinio sudarytojai. Pokalbyje dalyvaus katalogo publikacijų autoriai dr. N. Černiauskas, G. Radzevičiūtė, dr. Viktorija Šeina ir dr. Marius Ėmužis, jį moderuos dr. Aurimas Švedas. 

Dizainerės Eglės Ruibytės sukurtame leidinyje publikuota daugiau kaip 100 meno kūrinių ir archyvinės medžiagos, surinktos bendradarbiaujant su muziejais, atminties institucijomis, bibliotekomis bei dailininkų šeimomis.

Paroda „Ribos ir paraštės: socialinė kritika tarpukario Lietuvoje“ NDG veiks iki vasario 26 d. 

Iki vasario 12 d. Lietuvos miestuose gastroliuoja Charkivo nacionalinio akademinio operos ir baleto teatro baleto trupė. Ukrainos artistai parodys du skirtingus vaidinimus: baleto Gala koncertą bei spektaklį visai šeimai „Snieguolė ir septyni nykštukai“ brolių Grimų pasakos motyvais.

Pernai pavasarį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro organizuotos pirmosios Charkivo operos ir baleto teatro gastrolės padėjo profesionaliems ukrainiečių dainininkams, šokėjams, muzikantams ir jų šeimoms ištrūkti iš apšaudomo miesto. 

Šįkart į Lietuvą sugrįžta tik teatro Baleto trupė. Baleto Gala koncertas vasario 3 d. 18 val. rodomas Plungės kultūros centre, vasario 4 d. 18 val. – Palangos koncertų salėje, vasario 7 d. 18 val. – Molėtų kultūros centre, vasario 8 d. 18 val. – Šiaulių kultūros centre.

„Snieguolė ir septyni nykštukai“ vasario 5 d. 16 val. – Panevėžio bendruomenių rūmuose, vasario 9 d. 18 val. – Alytaus kultūros centre, vasario 10 d. 18 val. – Utenos kultūros centre, vasario 11 d. 17 val. – Šakių kultūros centre, vasario 12 d. 17 val. – Ukmergės kultūros centre.